Uigūrų humanitarinė krizė Kinijoje

Liepa Drazdauskaitė

2021-04-02 3 Min read

Uigūrai - tai tiurkų musulmonų etninė grupė, gyvenanti Kinijos Sindziango regione. Jau kelerius metus prieš šią mažumą Kinijos valdžia sistemingai vykdo programas, kurių metu, etniniu pagrindu žmonės yra siunčiami į „perauklėjimo centrus“, kurie iš tikrųjų veikia kaip kalinimo stovyklos. Stovyklose uigūrų žmonės laikomi žiauriomis sąlygomis: kankinami, indoktrinuojami, verčiami nusižengti savo tikėjimui, išnaudojami darbams arba kaip organų donorai. Nors tikslius duomenis Kinija slepia, manoma, jog šiuo metu tokiose stovylose laikoma 1 milijonas uigūrų žmonių. Reaguodamos vakarų šalys susivienijo kartu taikyti Kinijos pareigūnams sankcijas.

Iniciatyvos ir programos

Sindziango regione jau nuo 2014 yra vykdomos žmogaus teises pažeidžiančios iniciatyvos ir programos. Daug Kinijos musulmonų yra persekiojami prisidengiant „apsauga“ nuo islamiškojo terorizmo. Ribojama žmonių laisvė ir ryšiai su užsienio šalimis, represijos taikomos kitoms, nei Kino-tibetiečių kalboms, tradicijoms ir religijai, be to, agresyviai skatinama asimiliacija. 

Viena iš organizuojamų žmogaus teises pažeidžiančių kampanijų yra žinoma pavadinimu fanghuiju (访惠聚). Apie 200 000 valdžios agentų (Hanių kilmės) buvo išsiųsti reguliariai lankyti, apklausti ir stebėti musulmonų šeimas regione. Ši kampanija buvo pasmerkta žmogaus teisių stebėtojų, kadangi tai diskriminuoja ir pažeidžia teisę į privatų gyvenimą. Nuo 2016 metų tiurkų šeimos yra priverstos reguliariai tam tikram laikui (bent 5 dienas per 2 mėnesius) gyventi su kinų samdiniais savo namuose. Samdiniai atlieka indoktrinacijos funkciją - žmonės yra pratinami prie prezidento Xi Jinping idėjų, verčiami giedoti Kinijos himną, kalbėti ne savo, o mandarinų kalba, juos bandoma atgrasyti nuo bet kokios ideologijos, kurią kinų komunistinė valdžia laiko pavojinga. Iš uigūrų pastoviai renkama ir dokumentuojama informacija apie jų veiklą, tikėjimą, politines pažiūras, kitus šeimos narius, tam, jog kilus bet kokiems lojalumo trūkumo įtarimams, apie juos būtų galima greičiau ir lengviau pranešta institucijoms. 

Nutekinta informacija 2019 metais atskleidė, jog stebėjimo operacijų metu, uigūrų moterys, kurių vyrai įkalinti, verčiamos miegoti su Kinijos agentais vienoje lovoje. Daug moterų yra verčiamos tuoktis su Hanių kilmės vyrais,  joms nesutikus, gali būti apkaltintos islamišku ekstremizmu. Pranešama apie prievartavimus namuose, o tuo tarpu komunistinė valdžia šią programą laiko reikalingą sukurti „harmoniją“ tarp skirtingų grupių ir siekti vientisos tautos idealo.

Genocidas

Remiantis propaguojama ir vykdoma kinų vidaus politika, lengvai įžvelgiamas siekis sunaikinti kitas tautas, ypatingai išpažįstančias kitus tikėjimus (islamas, budizmas) ar turinčius savo unikalią kultūrą ir tradicijas. Bet kokius nepaklusnumo valdžiai ar komunistinei ideologijai požymius parodę uigūrai yra siunčiami į perauklėjimo stovyklas, kur pasak kinų valdžios, žmonės siunčiami tam, kad sumažėtų galimo ekstremizmo pavojus. 2019 buvo nutekinta daugiau nei 400 puslapių Kinijos valdžios dokumentų liečiančių komunistų partijos veiklą Sindziango regione.  Atsirado įrodymų, kaip žmonės masiškai vežami į stovyklas, taip pat išgyvenusių liudininkų pasakojimų apie priverstinę sterilizaciją ir abortus pačiose stovyklose. Turimais duomenimis, nuo 2015 iki 2018 metų Sindziango regione gimstamumas krito daugiau nei 60%. Paplitus informacijai, ne viena šalis ir organizacija pradėjo skatinti kitas šalis pripažinti, jog toks sisteminis susidorojimas su etninėmis bendruomenėmis prilygsta ir turėtų būti vadinamas genocidu. 

Vakarų reakcijos

Žiaurų elgesį su uigūrais pasmerkė ne tik  žmogaus teisių organizacijos ir Europos Sąjunga bet tap pat vakarų šalys kaip JAV ir Kanada. Kovą, šios šalys įvedė finansines ir judėjimo sankcijas kai kuriems kinų pareigūnams dėl šalies elgesio su etnine mažuma. Savo ruožtu kinų komunistų partija taip pat sankcionavo kelis vakarų diplomatus ir toliau neigia bet kokius kaltinimus genocidu ar represijomis. Didieji prekių ženklai kaip Nike, H&M ir Adidas, kurių didelė dalis produkcijos ir medžiagų gaminama būtent Kinijoje, patiria dvipusį spaudimą - vakarai tikisi, jog didžiosios kompanijos pakeis savo medžiagų tiekėjus, o Kinija ragina nekreipti dėmesio į kaltinimus (kuriuos vadina dezinformacija ar melu) ir tęsti bendradarbiavimą.

Šaltiniai: OZAN KOSE/AFP/Getty Images (foto), LRT, 15min, Global News, Reuters, Amnesty International, Human Rights Watch.