Kaip padėti artimajam, pastebėjus savižudybės rizikos ženklus? Pokalbis su dr. Vaiva Klimaite

Laiku pastebėti savižudybės rizikos ženklai ir suteikta parama bei psichologinė pagalba yra vieni iš pagrindinių veiksnių, galinčių padėti išvengti nelaimės. Pastebėjus, kad artimas žmogus galvoja apie savižudybę, svarbu atkreipti dėmesį į situacijos rimtumą ir kartu ieškoti reikiamos pagalbos. Apie savižudybės rizikos ženklus ir būdus padėti kalbamės su psichologe ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro savižudybių prevencijos skyriaus vedėja dr. Vaiva Klimaite. Specialistė taip pat dalinasi, kaip reaguoti bei ką daryti šalia esantiems artimiesiams.

Savižudybės rizikos ženklai

Neretai visuomenėje yra galvojama, kad žmogus, galvojantis apie savižudybę yra liūdnas ir prislėgtas. Nors slogi asmens nuotaika yra vienas iš emocinių savižudybės rizikos ženklų, tačiau V. Klimaitė atkreipia dėmesį, kad staigi šios būsenos kaita nebūtinai reiškia, jog jaučiamasi geriau: „Daug pavojingesnis savižudybės rizikos ženklas, jeigu žmogus ima atrodyti staiga iš tokios prislėgtos būsenos, toks labiau atsipalaidavęs, nes tai gali rodyti, kad savo viduje jau priėmė sprendimą nusižudyti. Tai reiškia, kad žmogus jautėsi taip įstrigęs, nebežinojo ką daryti, kad dabar jau žino ir jį tai šiek tiek atpalaiduoja.“

Savižudybės rizikos ženklai yra itin kompleksiški, todėl svarbu atkreipti dėmesį ir į netiesioginius veiksmus, kurie gali indikuoti apie patiriamus emocinius išgyvenimus: „Taip pat gali būti netiesioginė komunikacija. Tokia, kad parašo atsisveikinimo raštelius, laiškus, grąžina visas skolas, tarsi atsisveikina. Kai pokalbis vyksta ir žmogus sako: „na, tai buvo malonu pažinti, linkiu tau gero gyvenimo“, tai irgi toks ženklas, kad jis tarsi ruošiasi toli išvykti, nebesusitikti.“ – komentuoja specialistė.

Pagalba žmogui, galvojančiam apie savižudybę

Psichologė pažymi, kad pastebėjus savižudybės rizikos ženklus, labai svarbu tiesiogiai paklausti, ar artimasis galvoja apie savižudybę. Gavus teigiamą atsakymą būtina: „Paklausti kokios jam reikėtų pagalbos. Žmogus netgi gali pats įvardinti ar jam reikėtų, kad pabūtų, pakalbėtų, galbūt išklausytų, o galbūt nori, kad padėtų susirasti specialistų, kažkur palydėti. Galbūt nedrąsu pačiam vienam, galbūt nežino nuo ko pradėti pagalbos ieškoti.“ – teigia V. Klimaitė. Taigi, asmens poreikių atliepimas yra viena iš pirminių pagalbos galimybių.

Psichologės teigimu, itin reikšminga kalbantis šia tema yra atspindėti situacijos rimtumą ir parodyti palaikymą: „Didelė pagalba yra parodyti supratimą ir neatstumti. Pasakymas, kad taip – tai rimta, padeda labai pačiam žmogui, kuris galvoja apie savižudybę, suvokti, kokioje realiai rimtoje padėtyje jis atsidūrė, nes gali būti kad jis taip rimtai ir nebuvo susimąstęs.“

Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad pastebėjus, jog asmuo yra aukštoje savižudybės rizikoje būtina nepalikti jo vieno: „Jei matom, kad žmogus tikrai labai aktyviai galvoja apie savižudybę ir jau turi savižudybės planą, tai tuomet labai labai svarbu nepalikti jo vieno. Pabūti kartu, pasikviesti dar kažką iš pažįstamų, kviesti greitąją pagalbą, palydėti pas specialistus, ar į ligoninės priėmimą, ar pas budinčius psichologus, ar gydytojus, kad gautų profesionalią pagalbą“. Aukštą savižudybės riziką gali parodyti: „Jeigu žmogus įvardina kalbantis, kad minčių ir galvojimo apie savižudybę yra labai daug. Tai kartojasi kasdien ir ne po kartą per dieną. Jeigu jau ne tik, kad mintys bet ir planavimas savižudybės, apmąstyti savižudybės būdai, galbūt savižudybės vieta arba laikas, tai tuomet reiškia, kad žmogus yra tikrai labai aukštoje savižudybės rizikoje ir tada jau reikėtų ieškoti specialistų pagalbos.“ – vardina V. Klimaitė.

Išgirdus, kad asmuo galvoja apie savižudybę artimiesiems kyla daug klausimų ir baimių: „Ar čia būtinai turėsiu išspręsti, ar čia būtinai jau reiškia, kad artimasis mirs“. V. Klimaitė teigia, kad ne visuomet tai reiškia, jog artimasis mirs: „Tai reiškia, kad jam dabar reikia pagalbos. Ir tai nebūtinai reiškia, kad tą pagalbą aš pats vienas ir turiu suteikti.“ Psichologė atkreipia dėmesį, kad išgirdus šią žinią svarbu sau neišsikelti ypač didelių lūkesčių ir kartu ieškoti reikiamos pagalbos.

Straipsnis yra Anykščių rajono savivaldybės finansuojamo projekto, „Psichikos sveikatos stiprinimas, savižudybių ir smurto prevencija Anykščių rajone“, dalis.