Reprodukcinė sveikata tai tavo galimybė gyventi atsakingą ir saugų lytinį gyvenimą bei teisė gauti informaciją apie saugius, veiksmingus, prieinamus ir priimtinus vaisingumo reguliavimo būdus, atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, teisė į saugų nėštumą ir gimdymą.
Tam, kad tavo reprodukcinė sveikata būtų gera labai svarbu rūpintis lytinių organų higiena ir sveikata, pasirūpinti tinkamomis kontracepcijos priemonėmis ir pajutus negalavimus kreiptis į gydytoją. Juk rūpintis savimi ir savo sveikata šaunu bei atsakinga!
Lytinių organų sveikata ir higiena
Vaikinų lytinių organų higiena
Prasidėjus lytiniam brendimui padidėja tavo sėklidės ir varpa, prasideda poliucijos arba vadinamieji „šlapi sapnai“. Dėl to gali jaustis nejaukiai, keistai arba, atvirkščiai, jaustis puikiai savame kūne. Visi šie kylantys jausmai yra visiškai natūralūs! Svarbiausia tai, kad prisimintum, jog tai visiškai normalus brendimo procesas, o tu esi puikus toks, koks esi, todėl svarbu savimi rūpintis.
Pagrindinė vaikinų lytinių organų higiena apima išorinius lyties organus:
varpą reikėtų prausti bent kartą per dieną, atsmaukus apyvarpę po šiltu tekančiu vandeniu;
intymioms vietoms prausti gali naudoti švelnų prausiklį ar muilą;
apatinius drabužius svarbu keisti kasdien bei po kiekvienos poliucijos.
Merginų lytinių organų higiena
Brendimo metu padidėja estrogeno kiekis, todėl gali atsirasti permatomų, balkšvų makšties išskyrų, taip pat atsiranda mėnesinės. Šios naujos patirtys gali būti keistos, nemalonios arba kelti (ne)malonų jaudulį, džiaugsmą. Visos paauglystėje jaučiamos emocijos yra natūralios!
Nepamiršk, kad nėra lyties organų išvaizdos standarto, o tai reiškia, jog visos atrodome skirtingai ir tai yra normalu bei natūralu. Mūsų lyties organai atlieka svarbias funkcijas, todėl būtina pasirūpinti jų sveikata bei higiena.
Pagrindinė merginų lytinių organų higiena apima išorinius lyties organus:
makštis yra organas, kuris valosi pats savaime per išskyras, todėl makšties plauti nereikia!;
kiekvieną dieną vulvą (išorinius lyties organus) reikėtų prausti šiltu tekančiu vandeniu, esant mėnesinėms ar gausioms išskyroms vulvą gali nuplauti dažniau, pavyzdžiui, kelis kartus per dieną tam, kad jaustumeisi patogiai;
intymioms vietoms prausti gali naudoti intymiai higienai skirtą prausiklį, kurio ph < 4,5. Būtent šis ph gali padėti išvengti makšties infekcijų ir bakterijų disbalanso;
apatinius drabužius svarbu keisti kasdieną. Mėnesinių metu ar esant gausesnėms išskyroms apatinius gali pasikeisti keletą kartų per dieną;
kasdienius įklotus gali naudoti ne mėnesinių metu tada, kai būna gausesnės išskyros. Svarbu pasirinkti bekvapius, natūralių medžiagų (pvz.:medvilnės ar bambuko pluošto) įklotus ir keisti juos iškart pajutus drėgmės pojūtį. Tai gali padėti išvengti makšties infekcijų ir vulvos odos sudirginimo.
pagausėjus makšties išskyroms gali pastebėti, kad išblunka tavo apatiniai – tai visiškai natūralu! Taip nutinka dėl to, nes makštis yra rūgštinė terpė, todėl gali balinti tavo apatinius drabužius.
Kontracepcija
Kalbantis su partneriu(-e) apie lytinius santykius svarbu aptarti asmenines ribas, lūkesčius, vienas kito poreikius ir tai, kokias kontraceptines priemones naudosite. Kontracepcija – harmoninės arba nehormoninės priemonės, padedančios apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo ir/ar lytiškai plintančių infekcijų. Tinkamas kontracepcijos priemonės rekomenduojami pasirinkti su gydytojo specialisto pagalba, pavyzdžiui, pasikonsultuoti su gydytoja(-u)-ginekologe(-u).
Kontraceptinės priemonės pagal efektyvumą yra skirstomos taip:
Labai efektyvios (efektyvumas siekia nuo 99,2 iki 99,8 proc.). Šioms priemonėms priskiriama:
Varinė intrauterininė spiralė (hormoninė spiralė) – tai hormoninė priemonė apsauganti nuo neplanuoto nėštumo. Ši priemonė veikia gimdoje ir į kraujotaką išskiria labai nedidelį kiekį hormonų. Spiralė veikia 5– 7 metus ir jos efektyvumas siekia apie 99 proc. Lietuvoje merginoms nuo 15 iki 20 metų yra kompensuojama vadinamoji „mini hormoninė spiralė“. Norint ją gauti reikia kreiptis į gydytoją ginekologą(-ę). Vis dėlto, šis būdas neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų.
taip pat poodiniai progestino implantai, ilgalaikė negrįžtamoji kontracepcija: vazektomija arba moterų savanoriška sterilizacija.
Efektyvios kontraceptinės priemonės (efektyvumas siekia nuo 91 iki 99,7 proc.). ioms priemonėms priskiriama:
Sudėtinės kontraceptinės tabletės – tai kontracepcijos priemonė, į kurios sudėtį įeina moteriški hormonai estrogenas ir progestinas. Vartojant šias tabletes taisyklingai efektyvumas siekia 91–99,7 proc., kadangi sutrikdomas spermijų judėjimas ir apvaisinto kiaušinėlio implantacija. Kontraceptinės tabletės taip pat gali padėti sureguliuoti mėnesinių ciklą, sumažinti PMS simptomus, pagerinti odos būklę. Vis dėlto, šios priemonės didina kraujo krešulių susiformavimo riziką. Todėl išsirinkti tau tinkamas kontraceptines tabletes padės gydytojas(-a) ginekologas(-ė).
Kontraceptinis pleistras – tai hormoninis pleistras, kuris keičiamas kas 7 dienas (efektyvumas siekia 99,7 proc.). Jis savyje turi du hormonus – estrogeną ir gestageną, kurie į organizmą patenka per odą ir slopina ovuliaciją.
Kontraceptinis makšties žiedas – tai harmoninė priemonė, kuri į makštį įterpiama 21 dienai, po to daroma 7 dienų pertrauka ir įdedamas naujas žiedas. Ši priemonė turi du hormonus – estrogeną ir progesteroną, kurie sutrikdo ovuliaciją. Kontraceptinio žiedo patikimumas siekia iki 99,7 proc. ir taisyklingai įdėtas jis nėra jaučiamas makštyje.
Mažiau efektyvios priemonės, kurios priskiriamos:
Barjerinės kontracepcijos priemonės – tai vyriški arba moteriški prezervatyvai, diafragmos, kt. Šios kontraceptinės priemonės yra vienintelės apsaugančios ne tik nuo neplanuoto nėštumo, bet ir nuo lytiškai plintančių infekcijų. Tinkamai naudojant barjerinę kontracepciją efektyvumas siekia 80–98 proc.
Išskiriama dar viena kontracepcijos priemonė, kuri nepakeičia nuolatinės kontracepcijos metodo:
Skubioji kontracepcija – tai priemonė, kuri pasirenkama plyšus prezervatyvui, esant nesėkmingam kitų kontracepcijos metodų naudojimui, po išprievartavimo. Skubią kontracepciją rekomenduojama naudoti retais atvejais, ji nėra skirta jau esamam nėštumui nutraukti ir neužtikrina kontraceptinės apsaugos kitų lytinių santykių metu.
Kaip ir pastebėjai visos priemonės gali padėti apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo, tačiau nuo lytiškai plintančių ligų (LPI) apsaugo tik barjerinės kontraceptinės priemonės (prezervatyvai). Daugiau apie LPI ir kaip jų išvengti gali rasti mūsų atmintinėje.
Abu partneriai yra vienodai atsakingi už kontraceptinių priemonių naudojimą, todėl prieš lytinius santykius būtina aptarti savo saugumą ir lūkesčius su kitu žmogumi. Lygiaverčiai santykiai yra tokie, kuriuose gerbiamas tavo pasirinkimas ir poreikiai.
Tau tinkančias kontraceptines priemones išrinkti gali gydytojas(-a) ginekologas(-ė). Jei iš karto užsiregistruoti pas gydytoją nedrąsu, gali apie tai pasikalbėti su patikimu žmogumi (tėvais ar globėjais, mokytojais, jaunimo darbuotojais, socialiniais pedagogais, mokyklos psichologais ir kt.).
Įrašas parengtas remiantis Įvairovės ir edukacijos namų informacija.
Įrašas yra atmintinės apie lytinę brandą dalis. Atmintinė yra projekto „Pažink save ir kitus“, finansuojamo Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, dalis.