Lytiškai plintančių infekcijų prevencija

Reguliarios konsultacijos su gydytojais specialistais, LPI nustatymui skirti tyrimai

Tyrimus rekomenduojama atlikti net ir palaikant ilgalaikius monogaminius santykius. Žmogus nejaučiantis jokių infekcijos simptomų taip pat gali būti infekcijos nešiotojas. Kai kurios lytiškai plintančios infekcijos po užsikrėtimo gali egzistuoti žmogaus kūne ir nesukelti jokių infekcijos požymių keletą mėnesių ar ilgiau. Taigi, išlieka tikimybė, kad žmogus užsikrėtęs infekcija ankstesnėse lytinėse sueigose vis dar yra „nešiotojas“.

LPI nustatymui yra naudojami skirtingi tyrimų būdai, su kuriais plačiau susipažinti galite medicinos klinikų internetiniuose puslapiuose. Tyrimams dėl LPI atlikti mėginys gali būti imamas iš šlaplės, makšties, gimdos kaklelio, bur­nos arba išangės. Kai kurioms infekcijoms nustatyti imamas kraujas iš venos. Dėl reikiamų tyrimų rekomenduojama konsultuotis su šeimos gydytoju, dermatovenerologu, ginekologu ar urologu. Tyrimai yra mokami, tačiau juos galima atlikti anonimiškai.

Kalbėti apie lytiškai plintančias infekcijas gali būti nejauku, tačiau svarbu būti atviram ir sąžiningam gydytojui (-ai) pasakojant apie savo lytinį gyvenimą, kad jis (-ji) galėtų padėti išsiaiškinti kokie tyrimai jums yra tinkamiausi. Lytiškai plintančios infekcijos tyrimas ir diagnozės nustatymas yra pirmieji LPI atvejo valdymo ir prevencijos žingsniai, kurie reiškia, kad rūpinatės savo kūnu ir sveikata.

Prezervatyvai

Tinkamai ir visos sueities metu naudojami vyriški prezervatyvai yra vienas veiksmingiausių apsaugos nuo lytiškai plintančių infekcijų būdų. Latekso prezervatyvai sulaiko genitalijų skysčius ir jų sude­damąsias dalis, kad šios nepatektų iš vieno partnerio kitam. Prezervatyvai turėtų būti naudojami vaginalinių, analinių ir oralinių lytinių santykių metu. Nors ši barjerinė kontracepcijos forma yra labai veiksminga, ji negali uždengti visų infekuotų bei galimos infekcijos sričių, todėl išlieka tikimybė užsikrėsti tokiomis LPI kaip: sifilis, lytinių organų herpesvirusinė infekcija ar žmogaus papilomos virusas ( ŽPV).

Skiepai

Nuo dviejų virusinių lytiškai plintančių infekcijų: hepatito B ir žmogaus papilomos viruso yra saugių bei labai veiksmingų vakcinų. Pasiskiepijus nuo šių infekcinių ligų, kraujyje ir ląstelių paviršiuose organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie, virusui patekus į organizmą, jį neutralizuoja, neleidžia jam patekti į ląsteles, todėl šios lieka sveikos. Lietuvoje nuo hepatito B virusinės infekcijos rekomenduojama skiepyti visus naujagimius. Paskiepijus sveiką naujagimį iki 6 mėnesių amžiaus pilnu kursu (trimis dozėmis), po vakcinos įgytas imunitetas išlieka mažiausiai 15 - 20 metų, o kai kuriais atvejais - visam gyvenimui. Tuo tarpu vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) yra viena iš efektyviausių gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonių. Vakcinos efektyvumas užtikrinamas tuomet, kai skiepijamasi anksčiau nei susiduriama su virusu – t.y. iki lytinių santykių pradžios. Lietuvoje valstybės finansuojamomis ŽPV vakcinomis yra skiepijamos mergaitės pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, siekiant sumažinti gimdos kaklelio vėžio riziką, tačiau yra galimybė skiepyti visus vaikus, o vakcinos efektyvumas išlieka daugiau kaip 20 metų.

Informavimas, švietimas ir komunikacija

Efektyvi LPI prevencija prasideda nuo tikslios, mokslinės informacijos suteikimo. Lytiškumo ugdymu siekiama suteikti reikiamų žinių ir kar­tu ugdyti atsakingą asmenybę, gebančią priimti teisingus su lytine elgsena susijusius sprendimus. Žinias apie LPI jaunimas turėtų gilinti viso ugdymo proceso metu.

Lytiškai plintančių infekcijų gydymas

Žinant, kad užsikrėtėte LPI svarbu imtis reikiamų veiksmų ir pradėti gydymo procesą. Kiekviena lytiškai plintanti infekcija gydoma skirtingai: tabletėmis,     injekcijomis arba tepalais. Suvartojus skirtus vaistus, pacientui rekomenduojama atvykti pakartoti­nei patikrai. Viena kartą persirgus LPI, tikimybė užsikrėsti dar kartą išlieka. Visi pacientai, kuriems diagnozuota LPI, turi didesnę užsikrėtimo ŽIV riziką. Todėl nustačius LPI, pacientui rekomenduojama išsitirti dėl ŽIV, tai gali prisidėti prie ankstyvo ŽIV infekcijos nustatymo bei prevencijos.

Informacinis pranešimas parengtas remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ir užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) internetinių puslapių duomenimis bei yra projekto „Lytiškumo ugdymas ir psichikos sveikatos stiprinimas Klaipėdos mieste” finansuojamo Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, dalis.

Aurėja Paulina Gudaitė