Pasaulinis lyčių atotrūkio indeksas: Lietuva

Sandra Matoškaitė

2021-04-12 2 min read

Pasaulinis lyčių atotrūkio indeksas

Pasaulinį lyčių atotrūkio indeksą Pasaulio ekonomikos forumas pirmą kartą pristatė 2006 m. Indeksas skirtas įvertinti skirtingų šalių pažangą siekiant lyčių lygybės bei palyginti rezultatus. Pasaulinis lyčių atotrūkio indeksas atspindi lyčių lygybės raidą tarp keturių pagrindinių aspektų: ekonominis aktyvumas ir galimybės, švietimo prieinamumas, sveikata ir išgyvenimas, politinis įgalinimas. Šiais metais ataskaitoje taip pat įtraukiami Afganistanas, Gajana ir Nigeris.

Remiantis 2021 m. pasaulinio lyčių atotrūkio indeksu Lietuva tarp 156 šalių yra 8 vietoje (su 80,4%, kai 100 % - visiška lygybė) ir yra tarp 5 didžiausią pažangą padariusių šalių kartu su Serbija, Rytų Timoru, Togu ir Jungtiniais Arabų Emyratais. Tarp Rytų Europos ir Centrinės Azijos regiono šalių Lietuva yra 1 vietoje.

Moterys politikoje

Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis lyčių lygybė pasaulyje sumažėjo per 0,6 procentinio punkto. Didžiąja dalimi dėl to, jog lyčių lygybė sumažėjo didžiosiose valstybėse (mažiau moterų užima pozicijas politikoje). 156 šalyse moterys užima tik 26,1% iš maždaug 35 500 vietų parlamente. Moterys sudaro tik 22,6% iš daugiau nei 3400 ministrų visame pasaulyje.

Nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. Lietuvoje labiausiai išaugo (nuo 0 iki 42,9%) moterų ministrių skaičius. Moterų skaičius Seime padidėjo daugiau nei per 6 procentinius punktus (nuo 21,3% iki 27,7%). 2016 m. į Seimą buvo išrinkti 111 vyrų ir 30 moterų, o 2020 m. 103 vyrai ir 38 moterys. Padidėjęs moterų skaičius Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir Seime lėmė tai, jog Lietuva šiemet pasiekė aukštą poziciją. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog atotrūkis tarp vyrų ir moterų politikoje išlieka aukštas.

Bendrai 96 šalys sumažino lyčių skirtumus parlamente. Didžiausias progresas - Jungtiniuose Arabų Emyratuose (nuo 22,5% moterų parlamentarių iki 50%), Naujoje Zelandijoje (nuo 40,8% iki 48,3%), Šveicarijoje (nuo 32,5% iki 42 %), Malyje (nuo 9,5% iki 27,3%) ir Egipte (nuo 14,9% iki 27,4%). Tai rodo pozityvius pokyčius moterų politinio įgalinimo srityje.

Moterys ir darbo jėga

- Lietuvoje lyčių lygybė (darbo jėgoje) šiais metais padidėjo ir siekė 97,3%.

- Darbo rinkoje aktyviai dalyvavo daugiau nei 77,2% moterų. 

- Pajamų ir atlyginimų skirtumai sumažėjo. 

- Darbo užmokesčio lygybė šiemet yra 72,5%, o pajamų lygybė siekia 77,9%. 

- Moterys vis dar atsilieka privačiame sektoriuje, kur jos sudaro tik 39% visų aukščiausių pareigūnų ir vadovų bei 12% bendrovių valdybos narių.

- Moterys yra labai išsilavinusios ir į aukštąjį mokslą įstoja dažniau nei vyrai (84 proc. lyginant su 61 proc.).

Tarptautinės darbo organizacijos, „LinkedIn“ ir „Ipsos“ duomenys apie pasirinktas ekonomikos šalis pateikia savalaikę analizę COVID-19 pandemijos poveikio lyčių ekonominio dalyvavimo skirtumams. Ankstyvos Tarptautinės darbo organizacijos prognozės rodo, kad 5% visų dirbančių moterų neteko darbo, palyginti su 3,9% dirbančių vyrų. Pasaulyje užimtumo sumažėjimas buvo palyginti ryškesnis moterims nei vyrams. Absoliučiu skaičiumi darbą prarado 64 milijonai moterų ir 80 milijonų vyrų, tačiau santykinis poveikis dirbančioms moterims yra didesnis vien dėl to, kad darbo rinkoje yra mažiau moterų.

„LinkedIn“ duomenys taip pat rodo, kad pastebimai sumažėjo moterų samdymas vadovaujančiose pareigose, sukeldamas 1-2 metų pažangos pasikeitimą įvairiose pramonės šakose. Lyčių skirtumai labiau tikėtini tuose sektoriuose, kur reikalingi techniniai įgūdžiai. Pavyzdžiui, debesų kompiuterijoje moterys sudaro 14 % darbo jėgos; inžinerijos srityje - 20 % ; duomenų ir dirbtinio intelekto srityje - 32 %.

Informacija pateikiama remiantis 2021m. pasaulinio lyčių atotrūkio indekso duomenimis.