Nesibaigianti kova dėl moterų teisių Saudo Arabijoje

Liepa Drazdauskaitė

2021-02-19 3 min read

Saudo Arabija moterų teisių klausimais tebėra viena iš konservatyviausių šalių pasaulyje. Socialinė stigma yra gaji visuomenėje ir taip pat persipynusi su šimtmečių senumo šalies valdymo tradicija. Saudo Arabijoje monarchijos forma yra paremta religinės hierarchijos principu. Monarchijos valdymo pagrindas - fundamentaliojo Islamo įstatymas Sharia. Sharia turi labai aiškiai nurodytas ir griežtas individų gyvenimo nuostatas, kurių privaloma nuosekliai laikytis. Vienas iš svarbiausių šiai tradicijai aspektų yra nekintančios tradicijos išlaikymas ir tęstinumas. 

Po 1001 dienų  nelaisvėje - paleista moterų teisių aktyvistė Loujain al-Hathloul

Saudo Arabijos moterų teisių aktyvistė Loujain al-Hathloul vasario 10 dieną buvo paleista iš kalėjimo, kuriame praleido daugiau nei 2 su puse metų. Ji, kartu su bendražygėmis (Amal al-Harbi, Nasima al-Sadah, Mayaa al-Zahrani ir Abeer al-Namankani, kurios vis dar yra įkalinimo įstaigoje), buvo suimta 2018 metais dėl „bandymo destabilizuoti karalystę”. L. al-Hathloul su kitomis aktyvistėmis kovojo už moterų teisę vairuoti (Saudo Arabija buvo vienintelė šalis turėjusi šį draudimą) bei prieš įstatymą, kuris verčia kiekvieną moterį turėti vyrą globėją - įprastai tėvą, brolį, sutuoktinį ar dėdę, be kurio leidimo moteris negali keliauti, dirbti, užsiimti verslu, gauti tam tikrų medicininių paslaugų.

„Women to drive“

Saudo Arabijoje nebuvo įstatymo draudžiančio moterims vairuoti, joms paprasčiausiai nebūdavo išduodamas vairavimo pažymėjimas. Nuo 1990 metų moterys ne kartą organizavo taikius protestus ir akcijas su siūlymu suteikti moterims teisę vairuoti, tačiau nors pastangos baigdavosi areštais, akcijos virto tikru judėjimu, pavadinimu „Women to drive“. Šis judėjimas po kiek laiko sulaukė tarptautinio dėmesio, tad po intensyvių tarptautinių raginimų, 2018 metais karalius Salmanas leido išduoti moterims pažymėjimus ir pripažino, jog tai neprieštarauja Sharia įstatymui. Problema liko ta, jog moterims norint vairuoti, reikėjo jų vyrų pritarimo ir automobilio, kurio dauguma negali nusipirkti.

Moterys globojamos vyrų

Iki 2019 metų visos moterys ir merginos privalėjo būti šeimos vyro globotinės. Šis įstatymas (taip pat giliai įsišaknijusi religinė tradicija) ne tik stipriai ribojo moterų teisę į savarankiškumą, bet taip pat sukėlė ne vieną tragišką incidentą. Pavyzdžiui, 2002 metais vykusio gaisro mergaičių mokykloje metu žuvo 15 mergaičių. Vietos policija neleido vaikams palikti pastato ir neįleido gelbėtojų, nes mergaitės nebuvo „deramai“ apsirengusios ir neturėjo vyriškos palydos. Kitas incidentas įvyko 2013 metais, kai po avarijos hospitalizuotai moteriai buvo atidėta kritiškai sužeistos rankos amputacija, nes ji neturėjo savo vyro globėjo leidimo operacijai. Jos sutuoktinis žuvo tos pačios avarijos metu. 

Teoriškai, moterys gali skųsti savo globėjus, tačiau tam, kad būtų užpildytos formos, moteris turi parodyti savo tapatybės kortelę, jeigu kortelės neturi ar moters identifikuoti neįmanoma dėl vietinio aprangos kodo, pareigūnai gali reikalauti moterį globojančio vyro patvirtinimo. Saudo Arabijoje moterys privalo dėvėti abaya drabužį, kuris dengia praktiškai visą kūną ir hijab galvos apdangalą; konservatyvesnės šeimos savo moteris verčia visiškai dengti veidus su niqab dangalu. Tai nėra pagrindinė priežastis, kuri apsunkindavo moters kovą dėl savarankiškumo. Vyriškos globos tradicija yra persipynusi su garbės tradicija Namus. Tai reiškia, jog kiekvienas moters nusižengimas ar prieštaravimas savo vyrui užtraukia gėdą jos šeimai ir tam pačiam vyrui, nes nepaklusdama, ji parodo nepagarbą. 

2012 metais buvo įteisinta nauja moterų kontroliavimo priemonė. Moters globėjas būdavo įspėjamas trumpąja žinute kiekvieną kartą, kai jo prižiūrima moteris palikdavo šalį, net tuo atveju, jei ji keliaudavo su palyda. 2019 metais buvo išleistas karališkasis dekretas, skelbiantis, jog vyro globa privaloma moterims iki 21 metų. Tačiau dauguma šalies institucijų verčiau paklūsta tradicijai, todėl įtariama, jog moterų padėtis nepasikeitė vargingiau gyvenančiose šeimose.

Sąmoningas žmogaus teisių aktyvistų tildymas

2018 metais Saudo Arabijos valdžia pradėjo organizuotus moterų teisių gynėjų suėmimus, kurių metu į kalėjimą buvo išsiųstos dauguma judėjimo lyderių. Saudo Arabijos žmogaus teisių organizacija ALQST kartu su Amnesty International patvirtino, jog 2018 suimta L. al-Hathloul ir kitos moterys buvo kankinamos tardymo tikslais. Prie moterų buvo seksualiai priekabiaujama, jos buvo plakamos, mušamos, žeminamos, buvo naudojamas elektrošokas. Pareigūnai bent kelias moteris privertė visiškai nusirengti, taip pat buvo naudojamas psichologinis smurtas. Teismo sprendimas paleisti L. al-Hathloul buvo ne kartą be oficialaus pagrindo nukeltas, kad ji būtų laikoma įkalinta kuo ilgiau. Tiesa, nors dabar L. al-Hathloul jau yra laisvėje, jai vis dar uždrausta keliauti ir ji lieka akylai stebima šalies administracijos. Be to manoma, jog L. al-Hathloul paleidimas yra politinis žingsnis, susijęs su Joe Biden pergale JAV prezidento rinkimuose. Pastarasis jau buvo išreiškęs griežtą poziciją Saudo Arabijos atžvilgiu dėl žmogaus teisių pažeidimų ir Saudo Arabijos  finansuojamo karo Jemene. Tuo tarpu buvęs JAV prezidentas Donald’as Trump’as palaikė draugiškus santykius su karalyste.

Nors gali pasirodyti, jog pastaraisiai metais karalius Salmanas kiek atlaisvino griežtus apribojimus moterims, Saudo Arabija lieka viena iš konservatyviausių šalių pasaulyje. Čia moterys kasdien susiduria su nelygybe, o žmogaus teisių aktyvistai suimami, kankinami, patiria žiaurias patyčias ir nesulaukia sąžiningo teismo proceso. Kol kas sunkiausiai įveikiama kliūtis siekti geresnės žmogaus teisių situacijos yra konservatyviosios visuomenės dalies požiūris į pokyčius.

Šaltiniai: Amnesty International, Reuters, ALQST, Human Rights Watch, Al Jazeera, Britannica.
Nuotrauka: 
©HWR.