LGBT+ situacija Lietuvoje

Liepa Drazdauskaitė

2021-03-28 2 Min read

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos LGBT+ bendruomenė sulaukė itin daug niekinančių bei neapykantą kurstančių komentarų. Tokiose socialinėse platformose kaip „Youtube“ ir „Facebook“ atsirado diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu skatinančių įrašų, o po šiais -  neigiami ir žeminantys komentarai. Taip pat buvo surengta ne viena diskriminaciją skatinanti akcija siekiant atstovauti tradicinę šeimą, kurios sampratai LGBT+ teisių pripažinimas ir įtvirtinimas neva keltų pavojų.

Pirmiausia, buvo organizuojamas teisinio pagrindo neturinčių parašų rinkimas su reikalavimu nušalinti Tomą Vytautą Raskevičių nuo Seimo nario pareigų. Remiantis LR peticijų įstatymu, piliečio parašas laikomas galiojančiu kuomet yra asmens tapatybę patvirtinantys duomenys (asmens kodas, gyvenamoji vieta). Dėl Seimo nario Raskevičiaus atstatydinimo rengtame elektroniniame dokumente buvo nurodyti tik vardas, pavardė ir elektroninio pašto adresas. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog  reikalavimas nušalinti buvo grindžiamas tariamu seimo nario šališkumu, kuris buvo argumentuojamas priklausymu LGBT+ bendruomenei. 

Atsirado ir kita priedanga - tariamas patriotizmas, kuris naudojamas „tradicijų“ išsaugojimo kontekste, neįtraukiant visų socialinių grupių teisių užtikrinimo. Štai vienoje Vilniaus požeminėje perėjoje vaivorykštės spalvomis nudažyta siena, simbolizuojanti solidarumą su LGBT+ bendruomene, po kelių dienų buvo užpaišyta Lietuvos trispalve. Kai ant šios atsirado dar vienas LGBT solidarumą išreiškiantis simbolis - rožinis trikampis su užrašu: „Tyla = Mirtis“ - neišvengiamai atsirado kaltinimų, jog  menininkai niekina ir niokoja valstybinį simbolį. 

Kovo 20 dieną Katedros aikštėje taip pat buvo organizuotas mitingas prieš karantino ribojimus, kurio metu „visuomenininkė“ Vitolda Račkova perskaitė mitinguotojams gerai žinomo radikalo, ne kartą teisto už finansinius nusikaltimus, Antano Kandroto žinutę: „Raskevičius yra absoliutus kolorado vabalas, kuris gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyt šiaip jau. Bent po vieną į metus“. Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po šio įvykio kreipėsi į prokuratūrą dėl neapykantos kurstymo ir grasinimo. Svarbu žinoti, jog tais pačiais žodžiais, spalio mėnesį Arūnas Valinskas atsiliepė apie Voldemarą Tomaševskį, tuo pačiu pagrindu prokuratūroje pradėtas tyrimas buvo netrukus nutrauktas, nes nusikaltimo požymių nebuvo rasta. 

Manoma, jog A. Kondratas žodžius pasirinko būtent dėl galimo nebaudžiamumo, tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog A. Valinsko atveju, pasisakymas skambėjo kitame kontekste - V. Tomaševskis buvo kritikuotas ne dėl priklausymo lenkų tautinei mažumai, o dėl įtartinų ryšių su Rusija ir galimų interesų konfliktų savo partijoje. Visgi, Raskevičiui nėra pateikiama jokia konkreti kritika dėl netinkamai atliekamo darbo Seime, išskyrus priklausymą seksualinei mažumai, kas reiškia diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu ir yra žmogaus teisių pažeidimas, draudžiamas Lietuvos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų. Pasirinkta A. Kandroto retorika taip pat buvo akivaizdus išbandymas žodžio laisvės riboms patikrinti, kadangi kilo nemažai diskusijų visuomenėje apie tai, kur yra riba tarp žodžio laisvės ir sąmoningo neapykantos seksualinei mažumai kurstymo. 

Svarbu paminėti, jog Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda neišreiškė jokio palaikymo LGBT+ bendruomenės atžvilgiu. Prezidentas, prieš rinkimus žadėjęs solidarizuotis su bendruomene įsisegant LGBT ženklelį ir reaguoti į menkiausias netolerantiškumo apraiškas taip to ir nepadarė. Tuo metu, kai šimtai LGBT bendruomenės narių, tarp kurių ir demokratiškai išrinktas Tomas Vytautas Raskevičius, patyrė nepelnytos neapykantos bangą, G. Nausėda verčiau stojo ginti kunigo Toliato, dėl po pasisakymo apie Stambulo konvenciją sulauktos kritikos. Situacijai vis labiau intensyvėjant, prezidentas taip ir neišreiškė aiškios pozicijos dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu.

Šiuo metu Lietuvoje už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Priklausomai nuo nusikalstamos veikos sunkumo, pagal LR BK 170 str. gresia arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Visgi, praktikoje didelė dalis skundų dėl šios nusikalstamos veikos yra atmetami arba tyrimas nutraukiamas.