Nėštumo nutraukimo stigmatizacija

Monika Barauskaitė

2021-04-19 3 min read

Nėštumo nutraukimo stigmatizacija stipriai prisideda prie socialinės, medicininės ir teisinės nėštumo nutraukimo priežiūros marginalizacijos bei lemia neigiamus sveikatos padarinius moterims, mergaitėms, translyčiams asmenims ir jų bendruomenėms. Stigmatizacija gėdina ir nutildo žmones siekiančius nutraukti nėštumą, gydytojus atliekančius nėštumo nutraukimą ir visus, kurie palaiko asmens teisę spręsti, tęsti ar nutraukti nėštumą. Taip pat prisideda prie pakankamai nemažo mirčių ir sužeidimų skaičiaus, kuris atsiranda dėl pasirinkimo atlikti nesaugų nėštumo nutraukimą. PSO duomenimis nuo 4.7% iki 13.2% nėščiųjų mirčių gali būti siejamos su nesaugiu nėštumo nutraukimu, beveik pusė (45%) pasaulyje atliekamų nėštumo nutraukimų yra nesaugūs (dauguma jų besivystančiose šalyse)[1].

Nėštumo nutraukimo stigma tai:

• Negatyvus ar gėdinantis elgesys nukreiptas į asmenį ar žmonių grupę asocijuojamą su nėštumo nutraukimu.

• Neigiamo atributo priskirimas moterims, kurios siekia nutraukti nėštumą, taip jas paženklinant kaip prastesnes nei „moteriškas” idealas.

• Bendras supratimas, kad nėštumo nutraukimas yra neteisingas ir/ar moraliai nepriimtinas bendruomenėje arba visuomenėje.

Stigmos tipai:

• Numatoma (ar suvokiama) stigma – tai galimos reakcijos į pasirinkimą nutraukti nėštumą baimė.

• Patirta stigma – tai jau išgyventa diskriminacija ar neigiamas elgesys dėl nutraukto nėštumo. Tai apima iš sutuoktinio, partnerio, šeimos narių ar draugų patirtą atstūmimą, kaip žmonos ar motinos nuvertinimą, netinkamą elgesį namuose, bendruomenėje ar sveikatos priežiūros įstaigose.     

• Vidinė stigma – kai žmogus nesąmoningai ar emociškai sugeria stigmatizuojančius pranešimus, neigiamus stereotipus ir pradeda juos taikyti sau. Ji atsiranda dėl platesnės socialinės stigmos arba jos kontekste. Vidinė stigma gali iššaukti mažą savigarbą, depresiją, socialinę izoliaciją ir kitas problemas. Dėl šeimos, draugų ar visuomenės nėštumo nutraukimo stigmatizacijos asmuo nutraukęs nėštumą pradeda jausti gėdą, pradeda tikėti, kad visi sakomi neigiami dalykai yra tiesa ir taip susiduria su depresija.

• Diskriminacija – tai įsigalėjusi stigma, kuri atsiranda išskiriant asmenį, ko pasekoje su asmenimi elgiamasi neteisingai ir/ar nesąžiningai dėl nutraukto nėštumo, sprendimo tai padaryti ar tokio sprendimo palaikymo. Stigma menkina žmogaus orumą, marginalizuoja, mažina asmens galimybes išnaudoti visą savo potencialą bei rimtai trukdo siekti laimės.

• Susikertančios stigmos – tai stigma egzistuojanti esančiuose išankstiniuose nusistatymuose ir nelygybėje. Nėštumo nutraukimo stigmatizacija visuomenės jau marginalizuotas grupes (dėl tokių veiksnių kaip socialinė grupė, rasė, lytis, seksualinė orientacija, lyties tapatybė ar darbo pozicija (pvz. sekso darbas)) paveikia dar stipriau. Stigma yra glaudžiai susijusi su socialine nelygybe, nes tai gali apriboti ir taip stigmatizuotų asmenų galimybę naudotis nėštumo nutraukimo paslaugomis bei institucijų paslaugomis.

Nėštumo nutraukimo stigmatizacijos pasekmės:

• Neaiškūs ar prastai įgyvendinti įstatymai, kai dauguma piliečių nežino, ar jų šalyje nėštumo nutraukimas yra legalus.

• Dėl slaptumo ir nepakankamo informavimo nėštumo nutraukimo paslaugos tampa mažiau prieinamos.

• Bendrųjų žinių apie nėštumo nutraukimo galimybes ir procedūras trūkumas.

• Asmuo slepia ketinimus nutraukti nėštumą, o tai gali jį paskatinti atlikti nesaugų nėštumo nutraukimą.

• Sukelia kliūtis siekiant sumažinti dėl nesaugių nėštumo nutraukimų kylančią mirties ir sužalojimų skaičių.

• Žaloja socialinius ir profesinius santykius tarp gydytojų atliekančių nėštumo nutraukimą ir kitų sveikatos sektoriaus darbuotojų.

• Sveikatos darbuotojams trūksta visapusiško palaikymo ir mokymų nėštumo nutraukimo klausimais.

• Moterų, mergaičių, translyčių asmenų teisės nėra pripažįstamos kaip žmogaus teisės.


“Problema yra būti nusistačius prieš abortą ir nenorėti, kad kiti turėtų teisę jį atlikti.“- A. Urbutė, gydytoja doktorantė bei viena iš tinklaraščio „Žemiau bambos“ autorių.[2]

Siekiant sumažinti nėštumo nutraukimo stigmatizaciją pirmiausiai reikėtų normalizuoti šį reiškinį, priminti žmonėms, kad nėštumo nutraukimas yra normali praktika, tai teisė į privatų gyvenimą bei sveikatą. Svarbu dalintis istorijomis, kad moterys/mergaitės/translyčiai asmenys nesijaustų vieni. Kovoti su tokiais mitais kaip „nėštumo nutraukimas nesaugu”, “po nėštumo nutraukimo negalėsite susilaukti vaikų”, „nėštumo nutraukimas dažniausiai atliekamas dėl neplanuoto nėštumo” ir kt. Nors Lietuvoje 2019 metais buvo atlikta kiek daugiau nei 3 tūkst. dirbtinių nėštumo nutraukimų, šis skaičius gali būti žymiai didesnis dėl nėštumo nutraukimo stigmatizacijos daromos įtakos sprendimams, kai pasirenkama atlikti nesaugų nėštumo nutraukimą.

Lietuvoje nėštumo nutraukimas yra legalus, Jūs turite teisę laisvai nuspręsti dėl nėštumo nutraukimo. 

Tekstas parengtas pagal Ipas “Abortion stigma ends here: A toolkit for understanding and action” (2018). Plačiau skaitykite: https://www.ipas.org/resource/abortion-stigma-ends-here-a-toolkit-for-understanding-and-action/

[1] https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/preventing-unsafe-abortion 

[2]Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/seima/gydytoja-a-urbute-teiginys-kad-abortas-yra-zmogzudyste-atspindi-zmoniu-nenora-labiau-pasidometi-sia-tema-1026-1406488