Kolumbija: protestų metu neišvengta mirčių

Monika Barauskaitė

2021-06-06 3 min read

Protestai kilę dėl su pandemija susijusios siūlomos mokesčių pertvarkos peraugo į visuotinį pasipiktinimą dėl didėjančio nedarbo, skurdo ir nelygybės. Nuo trečiadienio besitęsiantys protestai jau nusinešė 19 žmonių gyvybes, tarp jų 18 civilių ir vienas policijos pareigūnas, beveik 900 buvo sužeisti. Pasak šalies policijos atstovų, demonstracijų metu sužeista 540 policijos pareigūnų, daugiau nei 100 autobusų buvo apgadinti ar sudeginti, o daugiau nei 17 tūkst. piliečių nesilaikė valstybės nurodymų, dažniausiai nedevėjo kaukių.

Trečiadienį į gatves įšėję tūkstančiai žmonių protestavo prieš vyriausybės pasiūlytą mokesčių pertvarką, kurios tikslas užpildyti dėl pandemijos atsiradusią biudžeto skylę. Nors protestai Kolumbijoje vyksta būtent dėl pasiūlytos reformos, kuri užkamšytų dėl pandemijos atsiradusias biudžeto skyles, reformos yra būtinos, kadangi jų neįgyvendinimas pastūmėtų šalį į dar didesnę prarają. Sekmadienį prezidentas Ivánas Duque pranešė, kad atsisakys pateikto pasiūlymo ir kurs naują planą, o pirmadienį šalies finansų ministras paskelbė apie ketinimus atsistatydinti, tačiau tai nesumažino kolumbiečių pasipiktinimo, protestai toliau tęsėsi.

Skurdo, nedarbo ir nelygybės rodikliai blogėjo nuo pernai metų, į šalį atkeliavus koronavirusui. Remiantis duomenimis, publikuotais praeitą savaitę, per pastaruosius metus šalies ekonomika smuko 7 proc., o skurdas padidėjo nuo 36 proc. iki 43 proc. Su tokiomis problemomis susiduria ne tik Kolumbija, bet ir kitos Pietų Amerikos šalys. Kolumbijos prezidentas buvo vienas pirmųjų bandančių atkreipti dėmesį į šalies ekonomines problemas, tačiau visuomenės reakcija nebuvo teigiama. Duque vyriausybės pasiūlyta reforma būtų padidinusi kai kurių kasdienių prekių ir paslaugų tarifus, tačiau išlaikiusi grynųjų pinigų subsidijas, skirtas sunkiai besiverčiantiems asmenims. Dauguma protestuotojų mato tik mokesčių didinimą ir teigia, kad vyriausybė nesupranta jų poreikių - stumia juos į skurdą ir alkį. CIA 2019 metais pateiktais duomenis kiek daugiau nei ⅓ kolumbiečių gyveno žemiau skurdo ribos. Columbia Risk Analysis teigia, kad mokesčių reforma turėjo didelį palaikymą, tačiau vyriausybė per ilgai laukė prieš panaikindama nepopuliarų pasiūlymą ir teikdama naują pasiūlymą. Pastebi, kad dabar protestai yra labiau susiję su tuo kaip vyriausybė valdė šalį pastaruosius kelerius metus, karantinu ir piliečių nepasitenkinimu.

Protestai taip pat tęsiasi dėl saugumo tarnybos veiksmų bandant suvaldyti protestus. Žmogaus teisių aktyvistai atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnai piktnaudžiauja savo padėtimi ir naudoja smurtą prieš protesto dalyvius. Į ant motociklo sėdintį pareigūną spyręs devintokas buvo nušautas, tokia jauno žmogaus žūtis sukėlė pyktį tarp protesto dalyvių, jie reikalauja teisingumo. Tačiau buvęs šalies prezidentas, Álvaro Uribe, Twitter paskyroje pasidalino žinute, kurioje teigė, kad policijos pareigūnai turi teisę panaudoti ginklą ginantis nuo „teroristų“. Uribei, kuris kaltinamas ryšiais su dešiniųjų sukarintomis grupuotėmis (kaltinamomis šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais), 2020 metų rugpjūtį buvo skirtas namų areštas, kuris buvo nutrauktas spalio 10 d., po to jis atsistatydino iš Senato. Buvusio prezidento pranešimą Twitter skubiai pašalino, kadangi žinutė pažeidžia taisykles „dėl smurto šlovinimo“. Nors iš Twitter žinutė buvo pašalinta, Duque, politinis Uribe auklėtinis, siekdamas numalšinti protestus nusprendė į gatves išsiųsti daugiau policijos pareigūnų. Duque vyriausybė neginkluotus aktyvistus pasitiko kulkomis, ašarinėmis dujomis ir žudynėmis. Socialiniuose tinkluose veikiančios žmogaus teisių organizacijos praneša apie išprievartavimus, tačiau žiniasklaidoje ši informacija nėra pateikiama.

Europos Sąjunga paragino šalies saugumo tarnybas vengti tokio protestų malšinimo, ragina nusiraminti ir smerkia saugumo pareigūnų smurtą, kuris baigiasi mirtimis. ES atstovas teigia, kad šiuo metu prioritetas turėtų būti teikiamas didėjančio smurto mažinimui ir siekiui užkirsti kelią neproporcingam saugumo pareigūnų galios panaudojimui prieš civilius. Jungtinės Tautos taip pat smerkia tokį vyriausybės atsaką į protestus. Atstovė spaudai Marta Hurtado žurnalistams Ženevoje sakė, kad padėtis tebėra nestabili. Ji taip pat teigė, kad didžioji dalis protestų buvo taikūs, todėl vyriausybės sprendimas protestus malšinti tokiais būdais yra neproporcingas, neteisingas ir pažeidžiantis prigimtines žmogaus teises. Pareigūnai raginami prisiminti pareigą ginti žmonių teises, įskaitant teisę į gyvybę, saugumą, bei teisę į taikius protestus.

Socialinuose tinkluose dalinamasi žuvusiųjų istorijomis, tarp jų – devintokas, išėjęs į protestus kartu su savo broliu; menininkas, pašautas į galvą tiesiai prieš kameras; mamos, netekusios paauglio sūnaus, skausmo kupinas šauksmas „Sūnau, aš noriu būti su tavimi!“. Deja, panašių istorijų internete tik daugėja.Naujienas apie situaciją Kolumbijoje galite sekti po grotažymėmis #colombia ar  #soscolombia Instagram’e.

Tekstas parengtas pagal The New York Times, Financial Times, Reuters, RTE, CIA, NPR informaciją.