Transseksualių asmenų teisių užtikrinimas

Greta Kin

2021-07-09 4 min read

Remiantis Lietuvos gėjų lygos pateikiamu apibrėžimu transseksualiais laikomi: „asmenys, kurių socialinė lytis skiriasi nuo biologinės lyties, t. y. kuriems būdingas noras išreikšti savo lytinį tapatumą nesivadovaujant biologinės lyties padiktuotomis normomis. Transseksualus vyras yra asmuo, kuris pagal savo biologinę lytį yra „moteris“, bet jo lytinė tapatybė yra „vyro“ arba apima vyriško lytinio tapatumo spektrą. Transseksuali moteris yra asmuo, kuris pagal savo biologinę lytį yra „vyras“, bet pagal lytinį tapatumą yra „moteris“ arba apima moteriško lytinio tapatumo spektrą. Analogiški apibūdinimai yra naudojami apibrėžiant ir transseksualių asmenų seksualinę orientaciją, t. y. remiantis būtent jų lytiniu tapatumu, o ne biologine lytimi.“ [1]. Tačiau transseksualių asmenų teisių užtikrinimas ar net kalbėjimas apie jas yra itin opi problema pasaulyje. Pasaulio Sveikatos Organizacija tik 2018 m. nusprendė transseksualumą išbraukti iš psichikos ligų sąrašo bei palikti lyčių nesuderinamumo klausimus seksualinės sveikatos sričiai tam, jog būtų užtikrintas sveikatos paslaugų reguliavimas (pvz. lyties keitimo operacijos išlaidų kompensavimo klausimai ir kt.). 

Lietuvos žiniasklaidoje dar prieš porą metų buvo galima rasti straipsnių su tokiomis skambiomis antraštėmis kaip: „kas yra translyčiai žmonės ir ko jie siekia?; Transseksualizmas – medicininiai ir etiniai aspektai“. Straipsniuose yra analizuojama „ar translytiškumas yra liga, ar translytiškumą galima išgydyti“ ir kiti panašūs diskriminacinio pobūdžio klausimai. 2017 m., dalies LR Seimo narių pateiktame aiškinamajame rašte buvo teigiama, jog transseksualumas yra psichikos sutrikimas ir: „Transseksualūs asmenys turi pilnai išsivysčiusius ir funkcionuojančius lytinius organus bei genetinei lyčiai būdingą kūno sandarą, tačiau yra įsitikinę, kad lyties požymiai neatitinka jų lyties, stengiasi atsikratyti pirminiais ir antriniais genetiškai nulemtos lyties požymiais ir įgauti priešingos lyties požymius. Nors transseksualių asmenų siekis keisti lytį kartais traktuojamas kaip saugotina privataus gyvenimo dalis, tačiau Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nurodyta, jog teisė į privatų ir šeimos gyvenimą gali būti ribojama įstatymo numatytais atvejais, kai tai būtina viešosios tvarkos interesams, gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Medicininiai bandymai pakeisti asmens lytį ir įrašų apie lytį keitimas asmens dokumentuose gali sukelti grėsmę kitų žmonių teisėms ir laisvėms, dorovei ar sukelti grėsmę viešosios tvarkos interesams (pvz., tėvų teisei žinoti, kokios lyties yra jų vaikų kūno kultūros mokytojas; moterų saugumui ir privatumui viešuosiuose tualetuose ir pan.).“ [2]Vertinant šiuos žiniasklaidos ir kai kurių politikų formuojamus klausimus, „apibrėžimus“ ir išvadas galima teigti, jog Lietuvoje vyrauja itin stiprus diskriminacinis požiūris į transeksualius asmenis, siekiant sumenkinti jų lytinę tapatybę bei traktuoti tai kaip psichikos sutrikimą, kuris turėtų būti gydomas. 

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog Lietuvoje yra atliekamos ne visos procedūros, susijusios su transseksualių asmenų teisių užtikrinimu (pvz. Lyties keitimo operacijos, hormonų terapijos), taip pat šios procedūros yra nekompensuojamos ir detaliai nereglamentuojamos. Analizuojant teisės aktuose įtvirtintas transseksualių asmenų teises galima rasti tik Civilinio kodekso 2.27 straipsnyje lakoniškai apibrėžtą teisę: „medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu.“ [3]. 2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus parengtoje nacionalinėje apžvalgoje taip pat teigiama, jog: „Nors pagal Pasaulio sveikatos organizacijos parengtą TLK-11 redakciją transseksualumas yra depatologizuotas, kol kas Lietuvoje taikoma TLK-10redakcija, pagal kurią ši būsena priskiriama prie sutrikimų.“ [4]. Akivaizdu, jog Lietuvos įstatymai yra pasenę ir neatliepiantys šių dienų aktualijų, o taip pat skatinantys diskriminaciją lytinės tapatybės pagrindu. Paminėtina ir tai, jog Lietuvoje teoriškai galimybė keisti lytį yra, tačiau ši teisė turi tam tikras išlygas. Vilniaus universiteto studentų atstovybės programos „Be etikečių“ parengtame straipsnyje teigiama, jog: „šiuo metu Lietuvoje nei privačiose, nei viešose sveikatos priežiūros įstaigose neatliekama pilna chirurginė lyties keitimo operacija. Dalinės operacijos, pavyzdžiui, krūtų ar gimdos šalinimo, Lietuvoje prieinamos privačiai, plastinės chirurgijos klinikose, tačiau kadangi chirurginis translyčių asmenų gydymas nėra reglamentuotas jokiais teisės aktais, tokios operacijos atliekamos asmenine specialistų iniciatyva ir tik esant tam tikroms aplinkybėms (pavyzdžiui, kai egzistuoja medicininės priežastys šalinti gimdą, krūtų šalinimas įforminamas kaip krūtų mažinimo operacija), be to, plastinės chirurgijos paslaugos translyčiams žmonėms Lietuvoje teikiamos tik pateikus psichiatro pažymą dėl „transseksualumo“ diagnozės.“ [5]. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog translyčiai asmenys susiduria su diskriminacija įvairiomis aplinkybėmis, t.y. darbo aplinkoje, sveikatos įstaigos priežiūrose, viešojoje erdvėje ir kt. 

Reziumuojant aukščiau pateiktą informaciją galima daryti išvadą, jog transseksualių asmenų teisės nėra tinkamai užtikrinamos ir progresas siekiant lygių teisių visiems šioje srityje yra itin lėtas. Lietuvoje nėra priimtos atitinkamos teisinės normos, kurios padėtų užtikrinti transseksualių asmenų teises ir jas apsaugoti. Žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje vis dar galima pamatyti diskriminacinio pobūdžio ir neteisingų išsireiškimų, sveikatos ir darbo srityje transseksualiems asmenims taip pat tenka susidurti su įvairaus pobūdžio neetišku ir diskriminaciniu elgesiu. Siekiant plačiau susipažinti su transseksualių asmenų teisių padėtimi Lietuvoje ir galimais sprendimo būdais siūlome paskaityti ir susipažinti su 2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos parengta nacionaline apžvalga „Translyčių asmenų padėtis Lietuvoje“.

Informacijos šaltiniai:
[1] https://www.lgl.lt/zmogaus-teises/naudinga-zinoti/zodynelis/
[2] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/9eae7e80c61811e782d4fd2c44cc67af?jfwid=-19syzwy9ez
[3] http://www.infolex.lt/ta/20799:str2.27  
[4] https://lygybe.lt/data/public/uploads/2019/06/translyciu-asmenu-padetis-lietuvoje_nacionaline-apzvalga.pdf
[5] https://beetikeciu.lt/translyciu-zmoniu-sveikatos-prieziura-lietuvoje/