Lietuvos gyventojų požiūris į LGBT+ bendruomenę

Aistė Zakarauskaitė

2021-08-04 2 min read

LBGT+ bendruomenė ir jų teisių tema kelia daug diskusijų visuomenėje. Žmonių nuomonei įtaką daro nuostatos šeimoje, žiniasklaidoje pateikiama kompromituojanti informacija, skirtingų kartų požiūriai, kritinio mąstymo bei tolerancijos trūkumas ir pan.

2019 metais atliktas požiūrio į LGBT+ asmenis Lietuvoje tyrimas parodė, kad tyrimo dalyvių nuomonė tiesiogiai koreliavo su jų amžiumi. Nuomonę, kad visi LGBT+ žmonės turėtų gyventi savo gyvenimus taip, kaip jie nori palankiausiai vertino 18-24 metų respondentai, o 55-65 metų asmenys žymiai mažiau sutiko su šiuo teiginiu. Tai gali sietis su tuo, kad vyresnių kartų atstovai vis dar laiko lytinę tapatybę ar seksualinę orientaciją „nukrypimu“ ar liga, nors Pasaulio sveikatos organizacija abu šiuos terminus yra išbraukusi iš psichikos ligų sąrašo. Tačiau per ilgą laikotarpį suformuotą požiūrį yra išties sunku pakeisti ir tam taip pat reikia laiko bei teisingos informacijos šaltinių.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad minėtos nuomonės palaikymui ar nepalaikymui įtakos turi ir išsilavinimas. Respondentai turintys profesinį išsilavinimą nesutinka arba visiškai nesutinka su teiginiu, kad visi LGBT+ žmonės turėtų gyventi savo gyvenimus taip, kaip jie nori. Tuo tarpu asmenys turintys aukštąjį išsilavinimą dažniau sutinka su šiuo teiginiu, kas rodo, kad universitete ar aukštosiose mokyklose yra skiriamas dėmesys plačiam ir priimančiam požiūriui ugdyti . Tai atskleidžia ne tik išsilavinimo ir požiūrių išsiskyrimą, bet ir kritinio mąstymo bei temų susijusių su LGBT+ bendruomene ugdymo trūkumą vidurinėse ir profesinėse mokyklose. Šio tyrimo išvados pabrėžia, kad reikia labiau edukuoti tiek jauno, tiek vyresnio amžiaus asmenis apie LGBT+ bendruomenės patirtis bei lygybės, žmogaus teisių ir diskriminacijos formų temomis. 


Požiūrį į LGBT+ bendruomenę formuoja ir gyvenamoji aplinka. Tyrime dalyvavę asmenys, gyvenantys mažesniuose Lietuvos miesteliuose žymiai mažiau sutiko su teiginiais, kad visi LGBT+ žmonės turėtų gyventi savo gyvenimus taip, kaip jie nori negu žmonės gyvenantys didesniuose Lietuvos miestuose. Todėl tyrimas atskleidė, kad mažųjų Lietuvos miestelių bendruomenėms trūksta sąmoningumo apie LGBT+ asmenų patirtis ir diskriminaciją bei reikalingas informavimas žmogaus teisių temoje bei empatijos ir tolerancijos skatinimas. 

Apibendrinant šio tyrimo rezultatus galima teigti, kad Lietuvos visuomenei trūksta tinkamų žinių LGBT+ temomis ir, informavimo šioje žmogaus teisių srityje. Gaunamas mažas ir/ar klaidingos informacijos kiekis leidžia ir toliau klestėti mitams bei dezinformacijai, susijusiai su LGBT+ bendruomene.

Įrašas parengtas remiantis požiūrio į LGBT asmenis Lietuvoje tyrimu, 2019.

Atlikto tyrimo leidinį galite rasti čia