Organizacija palaiko kreipimąsi dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo

Sandra Matoškaitė

2021-04-17 2 min read

Organizacijos steigėjos Gretos Kin nuomone: “Itin griežto pobūdžio narkotikų kontrolės politika nėra tinkama, nes baudžiamosios atsakomybės taikymas už mažo kiekio narkotinių medžiagų vartojimą, kai nėra tikslo jų platinti, neatitinka proporcingumo principo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog gali kilti tokios socialinės problemos kaip itin dažnas laisvės atėmimo bausmės skyrimas. 

 Remiantis JT konvencijomis, jų komentarais ir ES dokumentais galima daryti išvadą, jog paties narkotikų vartojimo fakto kriminalizuoti nesiūloma, o už veikas, susijusias su narkotikų vartojimu savo reikmėms taip pat nerekomenduojama taikyti baudžiamosios atsakomybės priemonių.”

Organizacija 2021 04 15 
išreiškė palaikymą kreipimuisi į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimo narius dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, kurį iniciavo Koalicija „Galiu gyventi“.

Kreipimosi tekstas

„Vienas iš efektyviausių būdų spręsti su vartojimu susijusias problemas – nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo be tikslo platinti dekriminalizavimas ir alternatyvų bausmėms taikymas“ – tokia yra Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija.

Lietuvos Respublikos Seime bus svarstomi įstatymų projektai, kuriais siūloma už nedidelio narkotinių  medžiagų kiekio turėjimą ar kitokį disponavimą be tikslo platinti (tik savo reikmėms) baudžiamąją atsakomybę pakeisti administracine atsakomybe. Ši nuostata įtvirtinta ir 2018 m. Seimo patvirtintoje Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programoje.

2020 m. už šias veikas pradėti 2 206 ikiteisminiai tyrimai (2019 m. – 2 375, 2018 m. – 2 320) ir tai sudaro didžiąją dalį visų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu. Tai reiškia, kad daugiausia baudžiamąjį persekiojimą patiria asmenys, neturintys tikslo platinti. Jie gali būti baudžiami laisvės atėmimu arba gauti didelę baudą (iki 19 tūkst. eurų) ir gauti teistumo įrašą. Svarbus ir nusikaltusių asmenų amžius  – tokio pobūdžio veikas įvykdo jauni 18–39 m. amžiaus asmenys.

Tyrimai rodo, kad nepaisant visų priemonių, skirtų mažinti narkotinių medžiagų vartojimą, tokia represinė narkotikų politika nėra veiksminga, ji ne tik nesprendžia vartojimo problemų, bet sukuria naujas. Baudžiamosios atsakomybės taikymas veikoms, susijusioms su nelegaliu narkotinių ir psichiką veikiančių medžiagų turėjimu be tikslo platinti, sukelia didelę žalą ir naštą ne tik asmeniui, bet ir visos visuomenės sveikatai, ekonomikai ir gerovei. Jungtinių Tautų organizacija taip pat ragina valstybes nares atsisakyti tokių baudžiamųjų įstatymų, o su vartojimu kylančias problemas spręsti per sveikatos ir socialinę prizmę.

Matydami viešojoje erdvėje sklandančias melagienas, esą priėmus minėtus įstatymų pakeitimus, narkotikai Lietuvoje bus legalizuoti, pabrėžiame, kad teikiami įstatymų projektai susiję tik su dekriminalizavimu – veikos perkėlimu iš baudžiamojo kodekso (ultima ratio – kraštutinės priemonės) į administracinių nusižengimų kodeksą, todėl už minėtas veikas išliktų įspėjimas arba nedidelė bauda, bet neliktų baudžiamosios atsakomybės.

Mes, žemiau pasirašiuosios nevyriausybinės organizacijos ir Lietuvos piliečiai, raginame Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimo narius atsižvelgti į išsakytus argumentus, vadovautis mokslu grįstais įrodymais, tarptautinių organizacijų rekomendacijomis ir priimti nedidelio narkotinių medžiagų kiekio turėjimo be tikslo platinti dekriminalizavimo įstatymo projektus.

Originaliame kreipimosi tekste pateikiamas organizacijų sąrašas. Su kreipimusi galite susipažianti čia. Paspaudę nuorodą taip pat galite pasirašyti peticiją.