Studentų turinčių negalią poreikiai Lietuvos aukštosiose mokyklose

Sandra Matoškaitė

2021-02-26 6 min read

Lietuvos studentų sąjunga 2020m. gegužės 13 – liepos 7 dienomis atliko tyrimą skirtą išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria studentai turintys negalią ir kaip studijų procesas yra pritaikytas jų poreikiams. Viso tyrime dalyvavo 139 bakalauro, magistro bei vientisųjų studijų studentai, nurodę, kad turi negalią. Lietuvos studentų sąjunga atlikto tyrimo metu siekė atsigręžti į turimus individualius poreikius ir su jais susijusią unikalią patirtį aukštojoje mokykloje. Iš studentų perspektyvos buvo vertinamas pasitenkinimas esamomis finansinės, psichologinės ir akademinės paramos sistemomis.

Į klausimus apie studentų turinčių negalią poreikius atsako Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė. 

Ką apie studijų prieinamumą studentams turintiems negalią parodė Lietuvos studentų sąjungos vykdyto tyrimo rezultatai?

Vertėtų pradėti nuo sąvokų apibrėžimo. Prieinamumo ir individualių poreikių. Prieinamumas dažnai suprantamas ir vertinamas tik kaip fizinės aplinkos pritaikymas turintiems individualių poreikių, ignoruojant teikiamų paslaugų prieinamumo būtinybę ir reikšmę. Nepamirškime to fakto, kad sudarydama sutartį su studentu, aukštoji mokykla įsipareigoja suteikti studentui kokybišką paslaugą t.y. kokybišką studijų procesą, pritaikytą individualiems poreikiams, vykstantį emociškai palankioje studijų aplinkoje. Šis paslaugų derinys turėtų eliminuoti ribojančius veiksnius, šiuo metu sudarančius kliūtis lygiaverčio išsilavinimo įgijimui reikalingų sąlygų sudarymui ir veiksmingos, padėties pokytį lemiančios paramos teikimui. 

Individualūs poreikiai - kita svarbi sąvoka, kurią taip pat svarbu apibrėžti, išplečiant apimtį, kuri šiuo metu apsiriboja tik negalios formomis. Šiuo metu už ribų paliekami mokymosi sutrikimai ir ilgalaikės sveikatos problemos (bipolinis sutrikimas, disleksija, hiperaktyvumas, migrena, depresija, panikos sutrikimai, asmenybės sutrikimai, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai  ir t.t.), taip pat kaip ir turima negalia - sukuriantys individualius poreikius studijų proceso ir studijų aplinkos pritaikymui. Viską apibendrinantis teiginys - svarbu vadovautis EHEA socialinės dimensijos konceptu „Leaving nobody behind“. Perfrazuojant: „Negalima palikti nei vieno studento nuošalyje“.

Vykdyto tyrimo rezultatai

Tyrimo rezultatai parodė, jog 40 proc. atsakiusiųjų teigimu, turima negalia, sveikatos būklės problemos ar turimi mokymosi sutrikimai 
darė įtaką studijų programos ir (ar) aukštosios mokyklos pasirinkimui, 77 proc. atsakiusiųjų yra reikalinga pagalba dalyvaujant studijų procese: prieinama ir poreikiams pritaikyta studijų medžiaga, asistento pagalba, lankstesnė atsiskaitymų forma, pagalba mokytis, susitvarkyti reikalus, 44 proc. atsakiusiųjų turi poreikį naudotis lankstesnėmis atsiskaitymo formomis ar kitaip individualizuoti studijų procesą: ilgesnė trukmė, spec. priemonių taikymas, vietos pritaikymas, pritaikyta atsiskaitymo forma, perkėlimas į virtualią erdvę. Tik 30 proc. atsakiusiųjų turėjo atsiskaitymų, kurie buvo pritaikyti jų individualiems poreikiams. Kas 5-tas studentas yra nepatenkintas dėstytojų taikomais metodais, o 34 proc. teigia, kad naudojami metodai neatliepė turimų individualių mokymosi poreikių.

42 proc. dalyvavusiųjų tyrime teigė, kad negalėtų padengti atsiradusiųjų nenumatytų išlaidų, 38 proc. apklaustųjų studentų negalėtų padengti išlaidų iki 100 Eur. 35 proc. atsakiusiųjų reikalinga didelė šeimos parama. Per paskutinius metus yra tekę patirti šias būsenas: stiprų stresą –  72 proc., nemigą – 53 proc., valgymo įpročių pasikeitimus – 45 proc., blogą nuotaiką, besitęsiančią ilgiau nei dvi savaites – 44 proc., depresiją  – 27 proc. Tik 18 proc. susidūrę (ar susidurdami) su minėtomis būsenomis ieškotų pagalbos aukštojoje mokykloje.

Studijų laikotarpiu studentai patiria sunkumų dėl žemiau išvardintų dalykų: dėl mokymosi krūvio (ketvirtadaliu daugiau nei visų studentų), dėl motyvacijos stokos, dėl kitų su studijomis susijusių dalykų (10 proc. daugiau nei visų studentų). Šie faktai leidžia daryti toli siekiančias išvadas: aukštosios mokyklos nėra pasiruošusios užtikrinti individualių poreikių turintiems studentams reikalingų sąlygų, o tai sukuria diskriminacinę aplinką. Be abejo, aukštosios mokyklos aukštojo mokslo sistemoje neveikia izoliuotai. Reikalingi aukštojo mokslo politikos krypties pokyčiai  - įtraukties pripažinimas nacionalinės politikos prioritetu. Dabar kiekviena aukštoji mokykla tvarkosi taip, kaip sugeba, o nacionalinės politikos ir bendros krypties šiuo klausimu - nėra.  

Ar studijų sąlygos yra pritaikytos negalią turintiems studentams?

Tam, kad valstybė ir joje veikiančios aukštosios mokyklos sudarydama tinkama sąlygas patenkintų individualius studentų poreikius, turi juos žinoti (tam tikra forma rinkti ir fiksuoti), suprasti ir vykdyti politiką, kuri užtikrintų pritaikymą. Tai, ką parodė tyrimo rezultatai, perša nevienareikšmę išvadą- aukštosios mokyklos nesugeba patenkinti turimų individualių poreikių ir lūkesčių.

Ar aukštosiose mokyklose atsižvelgiama į individualius studentų poreikius?

Visos aukštosios mokyklos, kaip autonomiškos institucijos, yra laisvos dirbti su šia sritimi taip, kaip leidžia aukštosios mokyklos galimybės, turimi finansiniai resursai ir žmogiškieji ištekliai. Lietuvoje turime labai skirtingų pavyzdžių ir taikomų praktikų - yra aukštųjų mokyklų, sukūrusių įtraukios ir atviros aukštosios mokyklos konceptu paremtas strategijas ir jas įgyvendinančias politikas/gaires/planus, tačiau taip pat yra aukštųjų mokyklų, negalinčių atsakyti į klausimą, kiek individualių poreikių turinčių studentų studijuoja aukštojoje mokykloje. Bet kokiu atveju, tyrime atskleistos problemos, nušviečiančios bendrą Lietuvos vaizdą -  verčia susirūpinti.

 Su kokiais sunkumais studijų proceso metu susiduria studentai turintys negalią?

Trūksta 
akademinės paramos priemonių (asistentai, studijų išteklių pritaikymo turimiems poreikiams, dėstytojų pasirengimo dirbti su tokiais studentais ir kt.).

Siūlomi sprendimai (akademinės paramos sistemos priemonės). 
Aukštojo mokslo sistemos ašis – įtrauki aukštoji mokykla. Būtina įtrauktį pripažinti nacionalinės politikos prioritetu. Negalios sampratą turi pakeisti individualių poreikių samprata. Ne tik negalia, bet ir kiti mokymosi ar sveikatos sutrikimai sukuria individualių poreikių studijų procese. Aukštoji mokykla turi turėti įtraukties politiką ir jos įgyvendinimą apibrėžiantį planą. Reikalingas įstojusių ir studijuojančiųjų aukštojoje mokykloje studentų su individualiais poreikiais duomenų bazės kūrimas, kurioje atsispindi specifika, pagalbos poreikis.

Studentus su individualiais poreikiais reikia įtraukti į procesus, kurių sprendimas susijęs su studentais, turinčiais tokius poreikius. Unikalios patirties niekas negali pakeisti, todėl AM, priimdama sprendimus, turi į ją atsižvelgti. Svarbus studijų proceso lankstumo užtikrinimas (galimybė net ir prasidėjus kontaktiniam mokymui, tokiems studentams lankyti paskaitas ir atsiskaityti nuotoliniu būdu), mokant kontaktiniu būdu – tvarkaraščio sudarymo ypatumai, konsultacijos ir kt.;

Būtinas reikiamų paslaugų užtikrinimas. Pavyzdžiui, asistento pagalba (asmeniniai asistentai šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus negali suteikti jokių paslaugų studijų procese), lanksčios atsiskaitymų ir paskaitų lankymo formos, mokymosi pagalba (konsultacijos), prieinama ir poreikiams pritaikyta studijų medžiaga, programos, techniniai sprendimai. Reikalinga kelti dėstytojų, akademinio personalo ir neakademinio personalo ir kitų švietimo specialistų kvalifikaciją, siekiant jiems padėti dirbti su individualių poreikių turinčiais studentais;

Psichologinis paruošimas dirbant su individualių poreikių turinčiais studentais (bendravimas, gebėjimas prieiti, atpažinti, padėti), adaptyvus ir inovatyvus mąstymas, kompiuterinis raštingumas, medžiagos pritaikymas individualių poreikių turintiems studentams ir kt. Priklausomai nuo aukštųjų mokyklų poreikio ir galimybių, institucijoje turi dirbti žmogus, atsakingas už studentų, turinčių individualių poreikių, reikalų koordinavimą (sistema, organas, skyrius, koordinatorius).

Šiuo metu trūksta finansinės ir psichologinės paramos priemonių, jų pritaikomumo ir funkcionalumo. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas LR Mokslo ir studijų įstatymo 82 (2)  straipsnio pakeitimo projektas, sujungiant ir optimizuojant neįgaliesiems teikiamas paramos rūšis (2 Valstybinio studijų fondo ir 2 Neįgaliųjų reikalų departamento paramos rūšys projekte paverstos viena universalia 13,3 BSI stipendija neįgaliesiems). Individualių poreikių turinčių studentų kainos (norminės studijų kainos bazinio dydžio vertinimas) sandaros peržiūra – indeksavimas. Sveikintinas siūlymas - Lietuvos studentų sąjunga seniai kalbėjo apie būtinybę sujungti visas šiuo metu prieinamas paramos rūšis, tačiau turi minėtam projektui pastabų. Parama turi būti skiriama atsižvelgiant į konkrečią negalią ar turimą sutrikimą ir iš to kylančius individualius poreikius, o ne tiesiog taikant 45 proc. darbingumo lygį. Būtinas ir visiškas stipendijos atsiejimas nuo akademinių rezultatų.

Instituciniame lygmenyje svarbus institucinis indėlis (lengvatų, nuolaidų, skatinimo formatu). Reikia siekti, kad individualių poreikių turintys studentai nepatirtų neplanuotų išlaidų. 

Psichologinės paramos sistemos priemonės. Švietimas apie individualius poreikius, kaip į juos reaguoti ir  priimti (negalią, sutrikimus), integracija į aukštosios mokyklos bendruomenę per renginius, informacijos pateikimą – reikia formuoti įtraukią ir emociškai palankią aukštosios mokyklos aplinką, kurioje kiekvienas studentas galėtų atsiskleisti ir išpildyti turimą potencialą. Individualių poreikių suvokimo sampratos keitimas – jie kyla ne tik dėl turimos negalios, bet ir sutrikimų, ilgalaikių sveikatos problemų. Reklama / švietimas apie tai, ką studentui, turinčiam individualių poreikių, gali pasiūlyti aukštoji mokykla. Psichologinės pagalbos  prieinamumas – prieinamas paslaugų tinklas ir kt. Pagalba turi būti suteikta ne vėliau kaip per savaitę nuo studento kreipimosi.