Savižudybė. Statistika, priežastys ir prevencija

Sandra Matoškaitė

2021-09-10 4 min read

Savižudybė - kompleksinis reiškinys

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktais duomenis kasmet pasaulyje nusižudo daugiau nei 700 tūkstančiai žmonių [1]. Savižudybės daro įtaką šeimoms, draugams, bendruomenėms ir visuomenei plačiąja prasme. Savižudybė - kompleksinis reiškinys, turintis daugiau nei vieną faktorių bei reikalaujantis visuomenės dėmesio psichikos sveikatos klausimais.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis Lietuvoje savižudybių skaičius yra aukščiausias Europoje [2], o tarp pasaulio šalių Lietuva yra pirmajame dešimtuke. Pirmoje vietoje - Lesotas, toliau seka Gajana, Esvatinis, Pietų Korėja, Kiribatis, Mikronezija ir Lietuva, kuri yra septintoje vietoje. 2019 metų duomenys rodo, jog Lietuvoje bandymų nusižudyti skaičius - didesnis tarp moterų, o savižudybių skaičius - tarp vyrų [3]. 1998 metais Canetto ir Sakinofsky teigė, jog „Lyčių paradoksui svarbi gali būti lyčių ir suicidnio elgesio kultūrinių lūkesčių įtaka. Jungtinėse valstijose surinkti įrodymai byloja, kad lyčių paradoksas gali būti tvirtas tokiose vietovėse, kur iš skirtingų lyčių tikimasi skirtingo savižudiško elgesio [4]“. Tokius veiksmus skatina stereotipiniai lyčių vaidmenys ir griežtos socialinės vyriškumo normos. Tradiciniai vaidmenys, tokie kaip „namų galva“ ir „namų aprūpintojas“ daro įtaką įvairiems kintamiesiems, kurie gali paskatinti savižudybės lyties paradoksą: streso patirtis, tikimybė ieškoti pagalbos ir savižudybės metodo pasirinkimas [5]. Praėjusiais metais Lietuvoje nusižudė 607 asmenys, iš jų 133 moterys ir 474 vyrai. Darbo praradimas arba finansinė krizė didina depresijos ir (ar) alkoholio vartojimo riziką, o tai gali sąlygoti ir didesnę savižudybės riziką.

Veiksniai turintys įtaką savižudybių pasirinkimui

Daugiausiai įtakos savižudybės pasirinkimui turintiems veiksniams priskiriami psichikos ir elgesio sutrikimai, ankstesni bandymai žudytis bei priklausomybė nuo alkoholio ar trankviliantų [6]. Teigiama jog, didesnę riziką nusižudyti taip pat patiria nusižudžiusių artimieji, dėl netekties išgyvenantys psichologinę traumą, patiriantys stresą ir kaltės jausmą [7].  Remiantis www.pagalbatau.lt psichikos sveikatos svetainėje pateikiama informacija „savižudybė - suprantama kaip psichologinė problema, kurią dažniausiai sąlygoja gilus beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmas“, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog „neatsiejamas savižudybės rizikos veiksnys yra praeityje patirtos psichologinės traumos, nutrūkę socialiniai ryšiai, santykiai su artimaisiais ir t.t“ [8]. Verta pabrėžti ir tai, jog psichikos sveikatos problemos mūsų visuomenėje yra stigmatizuotos, o psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys neretai diskriminuojami. Esama stigma skatina socialinę atskirtį ir demotyvuoja. Asmenys, kurie galvoja apie savižudybę, išgyvena stiprias neigiamas emocijas (liūdesys, neviltis, baimė, kaltė, nerimas) ir mano, kad pasitraukimas iš gyvenimo – vienintelė išeitis iš sunkios esamos situacijos [9]. Situaciją sunkina ir savižudybių aprašymai žiniasklaidoje. Žiniasklaidoje galima rasti emocingų, dramatiškų, sensacingų įrašų, kurie labiausiai veikia jaunus žmones ir (ar) turinčius psichikos sveikatos problemų [10]. Taigi, dėl vyraujančios stigmos ir visuomenėje formuojamos neigiamos nuomonės, dalis asmenų nesiryžta kreipti reikiamos pagalbos ir patys stengiasi surasti efektyviausius gydymosi ar psichologinės būsenos gerinimo būdus, kurie ne visuomet yra tinkami. 

Didesnę riziką nusižudyti turi ir priklausomybės ligomis sergantys asmenys, asmenys turintys įgimtų ar įgytų fizinių sutrikimų, ligų ar jas lydinčio lėtinio skausmo [11]. Būtina paminėti, jog tam tikrais atvejais alkoholis ir (ar) savavališkai naudojami trankviliantai yra pasirenkami siekiant įveikti sudėtingas situacijas, tačiau šios „priemonės“ ne padeda išspręsti problemas, o jas gilina. Priklausomybė nuo alkoholio - opi problema dėl kurios pasaulyje kiekvienais metais miršta daugiau nei 3 milijonai žmonių [12]. RARHA SEAS tyrimas apie alkoholio vartojimą Europos Sąjungoje parodė, jog kas penktas vaikas vaikystėje ar paauglystėje yra gyvenęs su priklausomu nuo alkoholio šeimos nariu vienuose namuose [13]. Žalingas alkoholio vartojimas ne tik neigiamai veikia asmens psichologinę būseną ir sveikatą, bet taip pat aplinkoje, kurioje yra vaikų, kenkia įvairiems vaiko gyvenimo aspektams: mokslui, sveikatai ir kt. 

Trankviliantai - psichotropiniai vaistai, raminantys centrinę nervų sistemą, atpalaiduojantys emocinę įtampą, raminantys susijaudinimą ir nerimą, mažinantys baimę, padedantys užmigti. Remiantis LR sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos pranešimu, situacija dėl nemedikamentinio receptinių vaistų vartojimo įpročių tarp paauglių prasčiausia yra Lietuvoje ir Latvijoje, kur raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, bent kartą per gyvenimą vartojo 20 proc. ir 21 proc. paauglių [14]. Be psichiatro priežiūros toks nusiraminimo būdas - itin pavojingas, asmenys gali tapti priklausomais.

Prevencija ir pagalbos priemonės

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras yra patvirtinęs Nacionalinį savižudybių prevencijos veiksmų 2020–2024 metų planą, kuriuo siekiama, kad 2024 metais Lietuvoje savižudybių būtų ne daugiau kaip 18 atvejų / 100 tūkst. gyventojų (2019 metais šis skaičius siekė 23,5 atvejų / 100 000 gyventojų). Prevencijos veiksmų planą sudaro šios pagrindinės kryptys: 

-stiprinama žmonių, patiriančių didesnę savižudybės riziką, psichologinė ir socialinė gerovė;
-didinamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kokybė bei tęstinių paslaugų plėtojimas tiems asmenims, kurie mėgino nusižudyti;
-savižudybių prevencijos sistemos stebėsena bei vertinimas ir statistinės apskaitos tobulinimas.

Galima pastebėti, jog atsiranda vis daugiau finansinių priemonių, orientuotų į savižudybių prevenciją šalyje. Kuriami nauji modeliai, kuriais siekiama pradėti veikti anksčiau, t.y. pastebėjus pirmuosius galimos depresijos ar kitų psichologinių sunkumų požymius.

Jūsų artimam žmogui susidūrus su emociniais sunkumais, priklausomybėmis - svarbu paskatinti kreiptis pagalbos, nesmerkti, būti empatiškais, išklausyti bei padrąsinti. 

VšĮ „Stebėk teises“ vykdydama projektus informuoja gyventojus apie pagalbos galimybes, siekia padrąsinti bei įkvėpti kovoti su priklausomybėmis. Daugiau mūsų turinio savižudybių prevencijos ir priklausomybių tema galite rasti mūsų tinklaraštyje.

Šaltiniai:

[1] Pasaulio sveikatos organizacija, faktai apie savižudybę (2021).
[2] Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, savižudybių statistika (2019).
[3] Ten pat.
[4]S. S. Canetto ir I. Sakinofsky „The Gender Paradox in Suicide“(1998).
[5]Article ''The gender suicide paradox under gender role reversal during industrialisation'' (2018).
[6] LR Nacionalinis savižudybių prevencijos veiksmų 2020-2024 metų planas.
[7]
Nacionalinė psichikos sveikatos svetainė „Pagalba sau“.
[8] Ten pat.
[9] Informacinis lankstinukasPsichikos sveikatos sutrikimai ir savižudybės: nuostatos ir faktai (2014).
[10] Ten pat.
[11]
Nacionalinė psichikos sveikatos svetainė „Pagalba sau“.
[12] Pasaulio sveikatos organizacija. Pasaulinė alkoholio ir sveikatos ataskaita (2018).
[13] RARHA.
[14] LR Sveikatos apsaugos ministerija. Griežtinama psichotropinių vaistinių preparatų išrašymo tvarka (2020).

Kur kreiptis pagalbos?

Svetainė www.tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams.