„Vyriškos” ir „moteriškos” savybės gali priklausyti visoms lytims

Visuomenėje dažnai galima pastebėti elgesio, būdo savybių, pomėgių ir darbų skirstymą į „moteriškus“ ir „vyriškus“. Matydami pavyzdžius šeimoje, mokykloje, darbo vietoje, žmonės išmoksta lyčių vaidmenų, susijusių su jų biologine lytimi bei jų laikosi. Neretai pasipriešinimas ir nesilaikymas savo biologinei lyčiai būdingų bruožų gali lemti asmens atstūmimą, patyčias ir net diskriminaciją. Apie lyčių nelygybę skirtingose gyvenimo srityse bei VšĮ „Stebėk teises“ sukurtą kampaniją „Mes lygūs“ kalbamės su nevyriausybinės organizacijos direktore Sandra Matoškaite.

Kampanija „Mes lygūs“

Nevyriausybinės organizacijos „Stebėk teises“ sukurta kampanija „Mes lygūs“ skirta atkreipti visuomenės dėmesį į vyraujančius tradicinius stereotipus, kurie gali neigiamai veikti žmonių gyvenimus. Kampanijos metu visuomenė supažindinama su spalvingai nupieštais išgalvotais personažais ir istorijomis, kurios kviečia permąstyti elgesį, grįstą stereotipais ir smurtu, atkreipti dėmesį į įvairovę bei skatinti toleranciją aplinkiniams. Organizacijos direktorė S. Matoškaitė dalinasi, kad kuriant kampaniją „Mes lygūs“ buvo siekta kūrybiškai ir įdomiai perteikti visuomenėje egzistuojančias problemas: „Kasdieniame gyvenime lyčių stereotipai riboja. Nuo skatinimo laikytis „tradicinių” vertybių iki išsilavinimo, profesijos ar asmeninio gyvenimo pasirinkimų suvaržymo. Nusprendėme, jog reiktų įdomiai ir kūrybiškai pateikti aktualias problemas, kurios yra opios mūsų visuomenėje: paplitęs smurtas, psichikos sveikatos stigma, netolerancija. Pasitelkiant iliustracijas galime sudominti įvairaus amžiaus socialinio tinklo vartotojus, taip viešinant siunčiamą žinutę.“

S. Matoškaitė teigia, kad kampanijoje pateikiamos istorijos yra sutinkamos kasdienybėje: „Istorijos yra adresuotos kiekvienam iš mūsų, galbūt esame jų dalimi, o galbūt esame tie, kurie paskatina tose situacijose atsidurti. Taip raginame permąstyti aplinkinių ir savo elgesį, pagalvoti apie personažų išgyvenimus.“. Pašnekovė pažymi, kad nesilaikymas savo lyčiai būdingų bruožų visuomenėje sulaukia atstūmimo, todėl norima prisidėti prie žmonių požiūrio keitimo bei tolerancijos vienas kitam skatinimo: „Taip vadinamos „vyriškos” ir „moteriškos” savybės gali priklausyti visoms lytims. Tai atspindi lyčių lygybės principą ir prisideda prie laisvos asmenybės raiškos. Deja, šiandien nesilaikymas priskirtam biologinės lyties vaidmeniui gali reikšti aplinkinių atstūmimą ir diskriminaciją. Atsiranda neigiamas požiūris ir stereotipiniai pašaipūs posakiai tokie kaip „moteriškas vyras“ ar „vyriška moteris“, kuriais siekiama pažeminti visuomenės lyčių standartų neatitinkančius asmenis. Tikimės, jog kampanija pasieks kuo daugiau žmonių ir prisidės prie požiūrio keitimo.“. Atsižvelgiant į lyčių stereotipus bei kampanijos „Mes lygūs“ istorijas galima pastebėti , kad lyčių nelygybė bei diskriminacija yra būdinga darbo rinkoje, profesijų pasirinkimuose, kalbant apie santykius, būdo savybes ir asmens išvaizdą.

Lyčių (ne)lygybė darbo rinkoje

Viena iš sričių, kurioje ypač gaji lyčių nelygybė yra darbo rinka. Joje vyrauja darbuotojų segregacija pagal lytį, dažnas yra stereotipinis „vyriškų“ ir „moteriškų“ darbų skirstymas. Remiantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. duomenimis, neretai darbdaviai į aukštesnes pareigas ir geriau apmokamas darbo vietas priima vyrus, kurie visuomenėje laikomi atsakingesni nei moterys, nepaisant to, kad moterų išsilavinimo rodikliai šiandieninėje visuomenėje yra aukštesni nei vyrų [1]. Šie lyčių stereotipai lemia tai, kad moterims tenka dirbti mažiau apmokamą darbą. Siekiant gauti aukštesnes pareigas neretai tenka įdėti žymiai daugiau pastangų nei vyrams. Netgi dirbant tokio pačio pobūdžio darbą, moterų užmokestis yra mažesnis nei vyrų. Mykolo Romerio universiteto 2019 metais atliktas tyrimas, skirtas įvertinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus, atskleidė, kad vienoje iš penkių privataus sektoriaus įmonių moterys uždirbo 2,7% mažiau nei vyrai už vienodą ar vienodos vertės darbą, o viešajame sektoriuje moterų atlygis buvo mažesnis net trijose iš penkių vertinime dalyvavusių įstaigų – atitinkamai 2,9%, 3,7%, ir net 7% mažesnis nei vyrų dirbančių tose pačiose įstaigose [2]. Tai veikia visuomenės požiūrį į tai, kiek „privalo“ uždirbti moteris ir kiek vyras, diskriminuojant mažiau uždirbančius vyrus. Vienoje iš kampanijos „Mes lygūs“ istorijų, herojus Algirdas dalinasi, kad jaučia spaudimą iš aplinkos dėl to, jog jo žmona, būdama IT specialistė, uždirba daugiau nei jis – biochemijos mokslininkas, dirbdamas mylimą darbą. Istorijoje pabrėžiama, kad atlyginimų skirtumas jokios įtakos santykiams nedaro ir abu asmenys yra lygiaverčiai partneriai. Pažymėtina, kad asmens profesijos pasirinkimas neturi nieko bendra su jo lytimi, o atlyginimų skirtumas pagarbiuose santykiuose nėra rodiklis, kuriuo gali būti matuojamas santykių lygiavertiškumas.

Neretai darbo rinkoje galima sutikti „dvigubus standartus“. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. duomenimis pažymima, kad vyrai įdarbinami atsižvelgiant į jų turimą darbo patirtį bei kvalifikaciją, o moterys – atsižvelgiant į šeiminę patirtį, vaikų (ne)turėjimą ir amžių [1]. Tai rodo, kad moterims ir vyrams įsidarbinant yra taikomos skirtingos normos, o nepalankus požiūris į moterį dėl šeimyninės padėties ar motinystės yra tiesioginė diskriminacija dėl lyties. Kampanijos „Mes lygūs“ istorijoje, herojė Asta dalinasi, kad dirba skyriaus vadove didelėje įmonėje. Moteris turi 2 vaikus, todėl sulaukia priekaištų dėl šeimos, aplinkiniai daro klaidingas prielaidas, jog moters užimamos pareigos reiškia, jog ji yra apleidusi savo šeimą. Istorijoje pažymima, kad Astos vyras, esantis tokioje pačioje situacijoje, jokių priekaištų ar komentarų dėl nesirūpinimo šeima nesulaukia. Todėl ši istorija parodo, kad moterims ir vyrams yra taikomi skirtingi standartai dirbant dėl šeimos ir vaikų auklėjimo, nors tiek moteris, tiek vyras turi vienodai prisidėti prie šeimos gerovės.

Lyčių vaidmenų konstravimas – „vyriška“ ar „moteriška“?

Visuomenėje ypač būdinga asmens išvaizdą – drabužių, aksesuarų pasirinkimą, šukuoseną tapatinti su „vyriškumo“ ar „moteriškumo“ įvaizdžiu. Neretai „moteriška“ yra laikoma ilgi plaukai, papuošalai, kosmetikos naudojimas, o „vyriška“ – trumpi plaukai, dėmesio neskyrimas išvaizdai, grubi kalba. Keliose kampanijos „Mes lygūs“ istorijose siekiama atkreipti dėmesį būtent į tai. Vienoje istorijoje herojus Karolis dalinasi, kad labai mėgsta papuošalus, o kitoje – herojė Ema pastebi aplinkinių pašaipas dėl savo trumpų plaukų. Šiose istorijos siekiama parodyti, kaip mažos detalės gali būti siejamos su „moteriškomis“ ar „vyriškomis“ savybėmis bei sulaukti atstūmimo, nors asmens pasirinkimas išreikšti save per drabužius ar šukuoseną neturi sąsajų su biologine lytimi.

Neretai ir asmens būdo savybės yra tapatinamos su „vyriškumu“ ar „moteriškumu“. Dažniausiai „vyriškais“ būdo bruožais laikomas emocinis šaltumas, teigiama, kad „tikri vyrai“ neverkia, yra drąsūs, fiziškai stiprūs. „Moteriškomis“ savybėmis laikomas jautrumas, jausmingumas, atvira emocijų raiška [3]. Remiantis šiomis normomis, visuomenėje neretai vyrauja pašaipūs posakiai tokie, kaip „moteriškas“ vyras arba „vyriška“ moteris. Vienoje iš kampanijos „Mes lygūs“ istorijų siekiama atkreipti dėmesį būtent į žmogaus būdo savybes ir patiriamą diskriminaciją dėl lyčiai būdingų savybių neatitikimo. Herojus Paulius dalinasi, kad yra jautrus, todėl iš aplinkinių sulaukia pašaipų, jog „vyrai neverkia“. Herojus pažymi, kad nors šias replikas girdėti yra skaudu, tačiau ašaros yra vienas iš kiekvienam žmogui būdingų emocijų raiškos būdų, todėl verkia tiek moterys, tiek vyrai.

„Visuomenėje egzistuojančius lyčių stereotipus gali būti sunku pakeisti, tačiau didinant žmonių sąmoningumą, informuojant apie stereotipų kuriamą žalą įmanoma sukurti pokytį. Tikime, jog pasitelkiant istorijas, kurios matomos kasdieniame gyvenime, galime keisti visuomenės požiūrį į minėtas situacijas, padėti atpažinti diskriminaciją ir skatinti toleranciją įvairovei.“ – komentuoja S. Matoškaitė.

Su kampanijos „Mes lygūs“ istorijomis galite susipažinti čia.

Straipsnis yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto, „Smurtas artimoje aplinkoje – kaip atpažinti ir ištrūkti“, dalis.

Šaltiniai:

[1] Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. (2020). Prieiga per internetą.
[2] Mykolo Riomerio universiteto tyrimas. (2019). Prieiga per internetą.
[3] Connell, R. W. (2013). Gender and power: Society, the person and sexual politics. John Wiley & Sons.