Smurtas prieš vaikus

Smurtas prieš vaikus yra opi problema Lietuvoje. Įstatymiškai smurtas prieš vaikus apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma ir vaiko nepriežiūra. [1] Remiantis Informatikos ir statistikos departamento duomenimis, per 2019 metus buvo užregistruotas 981 atvejis, kai nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo vaikai iki 18 metų. 2020 metais užregistruota beveik 800 tokių atvejų. [2] Verta pabrėžti, kad smurtą vaikai dažniausiai patiria iš savo artimųjų - 2018 metais net 69 % iš visų užfiksuotų smurto prieš vaikus atvejų, smurtautojas buvo artimas asmuo, 2019 metais šis rodiklis nepakito, o per pirmus devynis 2020 metų mėnesius iš visų prieš vaikus smurtavusių asmenų 63 % buvo susiję su jais giminystės ryšiais. [3] Taigi, matoma aiški tendencija, jog daugiau nei pusė smurto prieš vaikus atvejų yra įvykdomi artimų žmonių (tėvų, senelių ir pan.) - tų, kurie turėtų jais rūpintis.

Psichologiniai padariniai

Artimųjų smurtas vaikams sukelia didelę psichologinę traumą ir komplikuotus jausmus, nes savo smurtautoją jie myli. Taip pat augant smurtinėje aplinkoje smurtas atpažįstamas sunkiau ar netgi išmokstama jį pateisinti. Smurto prieš vaikus atvejais yra itin ryškus galios disbalansas tarp aukos ir smurtautojo. Nepilnamečiai dėl visapusiškos priklausomybės nuo smurtautojo (psichologinės, teisinės, finansinės) tampa ypatingai pažeidžiamais. Visa tai daro didelę įtaką pažeidimų registravimui ir baudžiamiesiems procesams - nepilnamečiams yra daug sunkiau pranešti apie smurto atvejus ar apskritai dalyvauti teismo procese. Lietuvos prokurorų teigimu vaikams itin sunku atsiverti ir papasakoti apie artimo žmogaus skriaudą, o tai sąlygoja atsisakymą duoti parodymus. Taip pat būna atvejų, kai smurtautojai vaikais manipuliuoja, juos gąsdina, o tai savo ruožtu iškreipia bylų nagrinėjimus. [5] Akivaizdu, jog galios disbalansas, artimi ryšiai ir priklausomybė nuo suaugusiųjų daro itin didelę įtaką ne tik baudžiamojo proceso eigai, bet ir smurto atvejų registravimui.

Teismų kompetencijos svarba

Patiriamas smurtas šeimoje paveikia vaikų galimybes liudyti teisme bei duoti parodymus. Teisingumo siekis dar labiau komplikuojamas, kai teismo procesas yra tęsiamas ilgą laiką. Lietuvos viešojoje erdvėje pastebimi atvejai, kai sistemingai smurtaujama prieš vaikus, bet teisminiai procesai trunka nepagrįstai ilgą laiką. Pavyzdžiui, Jurbarko apylinkės teisme bylos nagrinėjimo procesas dėl trejus metus trukusių vaikų kankinimų šeimoje nors ir buvo pradėtas, bet byla iš esmės nebuvo nagrinėjama metus laiko nepaisant fakto, jog ikiteisminis tyrimas baigtas. Atkreiptinas dėmesys, jog Tarptautine Vaiko teisių konvencija Lietuva yra įsipareigojusi vykdant bet kokius vaiką liečiančiančius veiksmus, pirmiausia rūpintis vaiko interesais. [6] Tokiems veiksmams priskiriami ir teismo procesai. Visgi, dabartinė bylų nagrinėjimo tvarka neužtikrina vaikų interesų ir teisių apsaugos.

Pabrėžtina, jog su smurtu prieš vaikus susijusiose bylose itin svarbi teismo kompetencija, nes tokio pobūdžio nusikaltimai sukelia itin neigiamas pasekmes jaunam žmogui ir jo tolesniam vystymuisi. The Crown Prosecution Services rekomendacijos indikuoja teisėjų vaidmens svarbą ir pasiruošimą bylose, kuriose auka yra nepilnametis. Svarbiausiais principais yra įvardijama:

- greitas bylų nagrinėjimas,

- ypatingas jautrumas,

- dėmesys ir sąžiningumas teismo procese.

Akcentuojama, jog delsimas tokiose bylose privalo būti kuo mažesnis, tam, kad ,,vaikas būtų apsaugotas nuo didelio streso ir nerimo, kurį kelia teismo procesas”. [7] Rekomendacijose pabrėžiama, kad teisminio proceso metu kyla pavojus ,,pakartotinai traumuoti vaiką arba sukelti vaikui nereikalingą nerimą ir kančią.”[7] Jungtinių tautų organizacijos rekomendacijose taip pat teigiama, kad valstybė turi užtikrinti, jog vaikas teismo proceso metu nepatirtų pakartotinės viktimizacijos. Be to turi būti atsižvelgdama į vaiko individualią padėtį ir poreikius (amžių, lytį, negalią ir brandą) bei visapusiškai gerbiamas fizinis, protinis ir moralinis neliečiamumas, taip pat pateikiami detalesni siūlymai, tokie kaip: kryžminių apklausų nevykdymas, konfidencialumo užtikrinimas, nebūtino kontakto su teisminiu procesu ir tuo labiau smurtautoju apribojimas. Svarbiausia, jog turi būti garantuojamas greitas teismo procesas, nebent delsimas vyksta dėl vaiko interesų užtikrinimo. [8]

Vertinant smurto artimoje aplinkoje mastą Lietuvoje ir tai, jog didelė dalis vaikų tiesiogiai ar netiesiogiai su juo susiduria, turėtų būti skiriamas kuo didesnis dėmesys informacinėms kampanijoms, kurių metu būtų mokoma kaip atpažinti įvairių rūšių smurtą. Taip pat bylos, kuriose nukentėję yra nepilnamečiai, turėtų būti nagrinėjamos efektyviai ir greitai, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei užtikrinant geriausius interesus. Tačiau tam, kad būtų užtikrinami geriausi vaiko interesai, teisėsaugos institucijų atstovai turi būti kompetentingi, empatiški, sąžiningi ir gerai suprasti smurto artimoje aplinkoje fenomeną. Turime užtikrinti, jog situacija, kuri įvyko Jurbarke [9] - nepasikartotų.

Straipsnis yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto, „Smurtas artimoje aplinkoje – kaip atpažinti ir ištrūkti“, dalis.

Šaltiniai:

[1] LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.26397/asr
[2] Statistiniai duomenys apie smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą prieš moteris, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. https://lygybe.lt/data/public/uploads/2021/03/smurto-statistika-2021-03-10.pdf
[3] ,,Vaiko teisių gynėjai: Lietuvoje smurtas prieš vaikus paplitęs labiau, nei rodo oficialūs skaičiai”, Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. https://vaikoteises.lt/naujienos/naujienos/vaiko-teisiu-gynejai-lietuvoje-smurtas-pries-vaikus-paplites-labiau-nei-rodo-oficialus-skaiciai.html
[4]World report on violence against children, UNVAC. https://violenceagainstchildren.un.org/sites/violenceagainstchildren.un.org/files/document_files/world_report_on_violence_against_children.pdf
[5] ,,Smurtas prieš vaikus: prokurorams mažuosius tenka ginti nuo jų pačių šeimų”, Lietuvos respublikos prokuratūra. https://www.prokuraturos.lt/lt/smurtas-pries-vaikus-prokurorams-mazuosius-tenka-ginti-nuo-ju-paciu-seimu/7608
[6] Vaiko teisių konvencija, 3 straipsnis, 1 punktas.
[7] Safeguarding Children as Victims and Witnesses, CPS. https://www.cps.gov.uk/legal-guidance/safeguarding-children-victims-and-witnesses
[8]World report on violence against children, UNVAC. https://violenceagainstchildren.un.org/sites/violenceagainstchildren.un.org/files/document_files/world_report_on_violence_against_children.pdf
[9] ,,Lietuvos kaime – tikra motinos „monstrės“ istorija: pareikšti įtarimai kelia siaubą” https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvos-kaime-tikra-motinos-monstres-istorija-pareiksti-itarimai-kelia-siauba.d?id=88787501#