ADVOKACIJA
Kartu su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga kreipėmės į LR Sveikatos apsaugos ministrą ir LR Seimo žmogaus teisių komitetą dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves. Siūlėme inicijuoti nepriklausomą etikos principų laikymosi bei kompetencijos užtikrinimo kontrolės mechanizmą medicinos įstaigose, siekiant sumažinti netinkamo elgesio su gimdyvėmis atvejus. Raginome inicijuoti patyčių prevencijos programos įgyvendinimą medicinos įstaigose, siekiant supažindinti sveikatos specialistus su netinkamo elgesio pavyzdžiais. Taip pat siūlėme įtvirtinti akušerinio smurto sąvoką LR teisės aktuose ir numatyti kokia atsakomybė būtų taikoma minėto smurto naudojimo atvejais. Dalyvavome susitikimuose su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga, susitikime su LR Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininku Tomu Vytautu Raskevičiumi, atstovavome gimdyvių interesus LR Seimo žmogaus teisių komiteto posėdžiuose. Prisidėjome prie LR Seimo atlikto parlamentinio tyrimo dėl akušerinio smurto sąvokos ir kitų gimdyvių teisių pažeidimų. Nemokamai konsultavome gimdyves rengiant skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų sveikatos priežiūros įstaigose. Ne kartą susidūrėme su biurokratiškais atsakymais ir tai tik motyvuodavo toliau veikti. Dar kartą kreipėmės į LR žmogaus teisių komitetą dėl detalesnio ir į problemų sprendimą orientuoto diskusijų ciklo gimdyvių teisių tema.
Palaikėme kreipimąsį į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį ir ligoninių administracijas dėl galimybės gimdyme dalyvauti moters pasirinktam lydinčiam asmeniui, kurį inicijavo Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga.
Kreipėmės į LR Vyriausybę, LR Seimo žmogaus teisių komitetą ir LR Seimo narius dėl Europos Tarybos Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo (Konvencija) ratifikavimo. Lietuva Konvenciją pasirašė 2013 metais, tačiau iki šiol nėra ratifikavusi. Organizacijos atkreipė dėmesį, jog nurodyta Konvencija neretai yra interpretuojama klaidinančiai, Konvencijos straipsniai viešajame diskurse pateikiami kaip priešinantys visuomenę. Kreipimąsi palaikė 18 organizacijų, veikiančių žmogaus teisių srityje.
Palaikėme Lietuvos žmogaus teisių centro inicijuotą kreipimąsi dėl parlamentinės kontrolės rengiantis ratifikuoti Europos Tarybos Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo.
Palaikėme kreipimąsi į LR Prezidentą, LR Seimo Pirmininkę LR Ministrę Pirmininkę ir LR Seimo narius dėl Partnerystės įstatymo priėmimo. Šio įstatymo Lietuvoje gyventojai laukia jau dvidešimt metų. Toks įstatymas didintų pasitikėjimą ir tikėjimą valstybe, leistų visoms Lietuvos šeimoms jaustis labiau apsaugotoms, o žmonėms - pilnavertiškesniais šalies gyventojais.
Susipažinę ir išanalizavę nuostatas, susijusias su lytiškumo ugdymu, teikėme savo pastabas ir pasiūlymus Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos (SLURŠ) koregavimui. Organizacija atkreipė dėmesį, kad programoje trūksta žinių lytiškumo ugdymo tema, todėl rekomendavo moksleivius su lytiškumo temomis supažindinti palaipsniui ir plačiau nei buvo numatyta. Taip pat buvo pastebėta, kad su lytiškumu susijusiose programos dalyse trūksta nuorodų į galimas nepageidaujamo nėštumo bei lytiškai plintančių infekcijų prevencijos priemones, todėl buvo pateikti siūlymai tai įtraukti mokant apie lytiškai plintančias infekcijas, neplanuotą nėštumą ir kontracepcijos priemones. Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog į programą turėtų būti įtrauktos šios temos: lyčių lygybė, galimos seksualinės sveikatos problemos, kito asmens norai ir laisvas sutikimas (kalbant apie lytinius santykius), nėštumo nutraukimas. Šiuo metu vėl galima teikti pastebėjimus programos projektui, komanda dar kartą analizuos visuomenei pateikiamą projektą bei teiks siūlymus.
Palaikėme kreipimąsį į LR Prezidentą ir LR Seimo narius dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, kurį iniciavo Koalicija „Galiu gyventi“. „Vienas iš efektyviausių būdų spręsti su vartojimu susijusias problemas – nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo be tikslo platinti dekriminalizavimas ir alternatyvų bausmėms taikymas“ – tokia yra ir Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija.
Rengiame kreipimąsi dėl susitaikymo ir laidavimo panaikinimo smurto artimoje aplinkoje atvejais bendradarbiaujant su Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija ir Lietuvos žmogaus teisių centru. Remiantis LR baudžiamuoju kodeksu, Lietuvoje yra galimas susitaikymas su nukentėjusiu asmeniu arba atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šie atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės būdai yra taikomi ir smurto artimoje aplinkoje atvejais. Susitaikius ar laidavus asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą išvengia baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, jog už padarytą veiką yra netaikoma jokia bausmė ar sankcijos. Susitaikymo instituto problematiką ir siūlymą keisti Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalį pristatėme LRS savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdžio metu.
Dalyvavome LR Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje, kur buvo aptariamas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas.
Dalyvavome „Baltojo kaspino“ festivalio apskritojo stalo diskusijoje „Smurto prieš moteris prevencijos politikos formavimas Lietuvoje“. Diskusijoje kartu su valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovais bei politikais bandėme sutarti kaip galėtume spręsti iššūkį dėl smurto prevencijos trūkumo mūsų šalyje.
Inicijavome susitikimą su VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“, kurio metu aptarėme vaikų teisių ir seksualinio smurto situaciją bei reglamentavimą Lietuvoje.
VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR PROJEKTINĖ VEIKLA
Prisidėjome prie Nepatogaus Kino festivalio diskusijos „Stambulo konvencija Lietuvoje: Teisinio reguliavimo spragos ir reikšmė” organizavimo. Diskusijos metu aptarėme smurto artimoje aplinkoje situaciją, statistiką, egzistuojančias teisines spragas ir galimus sprendimo būdus. Taip pat plačiau pristatėme susitaikymo instituto (LR BK 38 str.) problematiką Lietuvoje.
Užmezgėme partnerystę su VšĮ „Pasaulio piliečių akademija“ ir kartu vykdome tarptautinį projektą „Youth for climate justice!“ su partneriais iš Estijos bei Danijos. Projekte analizuosime sąsajas tarp klimato teisingumo ir žmogaus teisių.
Bendradarbiaujant su Lietuvos studentų sąjunga pateikėme projekto paraiškos koncepciją „Lygių galimybių užtikrinimas aukštajame moksle“. Manome, jog lygios galimybės aukštajame moksle - tema, kuriai skiriama per mažai dėmesio.
Tęsiant bendradarbiavimą su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga, kartu pateikėme projekto paraiškos koncepciją „Gimdyvių patirtimis ir žmogaus teisėmis grįstų pokyčių iniciavimas gimdymo sistemoje“.
Mūsų visuomenėje dar vis paplitęs homofobiškas požiūris į kitos seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės asmenis. Tai reiškiasi priešiškumu, netolerancija bei diskriminacija. Šiemet dalyvavome Kaunas Pride, išreikšdami palaikymą ir solidarumą su LGBT+ bendruomene.
Dalyvavome advokacijos, feminizmo ir smurto prevencijos mokymuose.
Prisidėjome atliekant visuomenės informavimo funkciją bei aptariant žmogaus teisių aktualijas Lietuvoje ir pasaulyje.
Vykdytas projektas Kaune - žmogaus teisių ir psichikos sveikatos temomis rengti seminarai, bendradarbiaujant su Lietuvos žmogaus teisių centru ir VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“. Įvyko dvi tiesioginės transliacijos, kurių metu vyko diskusijos apie įtraukią, priimančią ir saugią aplinką bei saugios ir sveikos asmenybės ugdymą. Diskusijas moderavo VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ lytiškumo ugdymo, žmogaus teisių edukatorė Lina Januškevičiūtė.
Akmenės rajone vykdome projektą apie psichikos sveikatą ir priklausomybių prevenciją. Socialiniame tinkle vyko trys tiesioginės transliacijos: savižudybių, priklausomybių prevencijos ir streso valdymo temomis. Viešiname projekto veiklas ir dalinamės informaciniais straipsniais.
Bendradarbiaujant su LR Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto Psichikos sveikatos pakomitečiu, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, šeimos ir asmens saviugdos centru „Bendrakeleiviai“ rengiame viešų diskusijų ciklą tema „Tėvų teisės ir pareigos“. Šio renginių ciklo tikslas – viešai kalbėti apie problemas ir iššūkius, kurie neturi patogių atsakymų, todėl dažniau yra nutylimi. Lapkričio mėnesį vyks vieša diskusija „Lytiškumo ugdymas Lietuvoje: dabartinė situacija, dilemos ir perspektyvos“.