Aš feministė ir man baisu apie tai pasakyti garsiai (| dalis)
Aurėja Paulina Gudaitė
3/22/20233 min read
Nepaisant to, kad feminizmas yra jau du šimtmečius trunkantis socialinis, politinis ir kultūrinis judėjimas, žmonių pritariančių šio judėjimo idėjoms saviidentifikacija – paradoksali. Visuomenėje beveik 50 metų socialiniai tyrėjai fiksavo nuolatinį feminizmo stigmatizavimą, kuris lėmė, kad asmenys nenori prisiimti feministinės tapatybės, nors ir pritaria feministiniams idealams. Šis reiškinys vadinamas feministiniu paradoksu kuriam įtakos turi stigmos, neigiamų nuostatų, įsitikinimų ir stereotipų, susijusių su feministiniu judėjimu ir jo šalininkais, baimė [1].
Neigiamas feminizmo įvaizdžio formavimas
Neigiamas feminizmo įvaizdžio formavimas prasidėjo dar pirmosios feminizmo bangos laikotarpiu, atsiradus sufražisčių judėjimui. Antisufražistiniai judėjimai į kuriuos būrėsi asmenys, nepritariantys moterų teisei į rinkimus, platino įvairaus tipo plakatus ir karikatūras, kuriose moterys buvo vaizduojamos kaip neatitinkančios to meto moteriškų įvaizdžio normų (bjaurios, piktos, irzlios, rėkiančios, nepatrauklios, nerūpestingos) bei žeminančios vyrus. Sufražistės buvo lyginamos su isteriškais vaikais, siekiant pabrėžti, kad moterys nesugeba priimti racionalių sprendimų ir vadovaujasi tik emocijomis [2]. Sufražistinis judėjimas buvo vertinamas kaip nukreiptas prieš šeimą ir skatinantis moterų nesirūpinimą vaikais. Tokį pašiepiantį moters vaizdavimą lėmė itin siauri moters lyčiai priskiriami grožio standartai, palikę gilų įspaudą iki šių dienų. Moters vertė buvo suvokiama per jos išvaizdos, nuolankumo vyrui ir patrauklumo prizmę, todėl bet kokie lyties normų neatitikimai buvo vertinami itin neigiamai.
Feminizmas nėra prieš vyrus nukreiptas judėjimas
Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad feminizmas yra prieš vyrus nukreiptas judėjimas. Tokios nuostatos susiformavimui įtakos galėjo turėti radikalusis feminizmas. Šiai feminizmo krypčiai „būdingas įsitikinimas, jog būtent vyrai yra atsakingi už moterų engimą ir tuo naudojasi. Radikalusis feminizmas daugiausia dėmesio skiria ir domisi patriarchato - sisteminės vyrų viršenybės moterų atžvilgiu – analizei” [3]. Būtent šio feminizmo idėjos žiniasklaidoje dažnai pasiekia plačiausią žmonių auditoriją ir formuoja bendrą visuomenės suvokimą kas yra moterys feministės.
Stebint Lietuvos žiniasklaidos pranešimus apie feministinį judėjimą pastebima, kad judėjimo šalininkėmis laikomos tik moterys. Populiariausiuose naujienų portalų straipsniuose akivaizdžiai pastebima ironija, kuri yra naudojama apibūdinant feministes. Ši paslėpta, sąmoninga pašaipa, dažnai aptinkama kartu su neigiamą reikšmę turinčiais epitetais, kurie sukuria įvaizdį, leidžiantį manyti, kad feministės yra „radikalios, vienišos, nelaiminingos, nepatenkintos ir pikto linkinčios” [4]. Toks neigiamas feminisčių moterų vaizdavimas stiprina stereotipus apie feminizmą ir jo šalininkes, todėl tampa sunkiau atsiskleisti ir prisistatyti feministe(-u). Visuomenė klaidingai interpretuodama pagrindines feminizmo idėjas yra linkusi stereotipizuoti asmenis palaikančius šį judėjimą, nesuprantant, kad buvimas feministe(-u) nereiškia patriarchato pakeitimo matriarchatu [1].
Šaltiniai:
[1] Hoskin, R. A., Jenson, K. E., & Blair, K. L. (2017). Is our feminism bullshit? The importance of intersectionality in adopting a feminist identity. Cogent Social Sciences, 3(1), 1290014.
[2] Paulauskas, D. (2017). Feminizmas – žodis, kurio negalima minėti. Obuolys
[3] Giddens, A. (2005). Sociologija. Poligrafija ir informatika
[4]Koženiauskaitė, M. K. (2019). Feminizmo reprezentacija Lietuvos žiniasklaidoje: naujienų portalų „delfi“, „15min.lt“ ir „lrytas.lt“ diskurso analizė. Vilniaus Universitetas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Politikos bakalauro darbas.
