Europarlamentarai pritarė, kad Europos Sąjunga priimtų Stambulo konvenciją

Sandra Matoškaitė

5/11/20231 min read

Europos Parlamento pranešime žiniasklaidai skelbiama, jog pritariama Stambulo konvencijos ratifikavimui Europos Sąjungos (ES) lygmeniu. Vykusiame balsavime du Lietuvos europarlamentarai susilaikė (Stasys Jakeliūnas, Bronis Ropė), o vienas balsavo prieš (Valdemaras Tomaševskis). Vėliau bus balsuojama ES Taryboje, kur procesas vyks daugumos principu.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas buvo pateikęs nuomonę, jog konvencijos sudarymui nebūtinas visų Europos Sąjungos valstybių pritarimas, o prisijungimas apima tokias sritis kaip prieglobstis, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir Europos Sąjungos institucijų bei viešojo administravimo įsipareigojimai. Tai yra puikus žingsnis ES lygmeniu, tačiau verta atkreipti dėmesį, jog ES valstybės narės nėra įpareigotos ratifikuoti konvencijos nacionaliniu lygmeniu. Konvencijos vis dar neratifikavo Lietuva, Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Slovakija.

Kodėl Stambulo Konvencija dar nėra ratifikuota?

Prof. Dalia Leinartė atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje konvencija nėra ratifikuota dėl dviejų priežasčių: socialinės lyties termino verčiant konvenciją (Lietuvoje naudojamas tik vienas terminas – lytis) bei nepripažinimo, jog smurtas prieš moteris egzistuoja [1].

Lietuva Konvenciją pasirašė 2013, tačiau iki šiol nėra ratifikavusi dokumento dėl paplitusių mitų ir klaidingų įsitikinimų politikų tarpe, svarbi rolė tenka ir religijai. 2020 metais viename iš NARA straipsnių buvo rašoma, jog: „Stambulo konvencijai dėl „lyties socialiniu aspektu“ sąvokos priešinasi ir Katalikų bažnyčia“. Išplatintas Lietuvos vyskupų konferencijos parengtas pranešimas, kuriame teigiama, jog: „Dirbtinai konstruojamos socialinės lytys užmaskuotai pateikiamos Stambulo konvencijoje, prisidengiant siekiu apsaugoti moteris. Kilniu smurto prieš moteris užkardymo tikslu visuomenei primetamos ideologinės nuostatos, nederančios su prigimtine žmogaus teisių samprata, ir bandoma konstruoti dirbtinį požiūrį į moterį ir vyrą. Žmogus geriausiai apsaugomas pripažįstant jo prigimtį ir vaidmenį, suteikiant visas galimybes būti savimi, o ne primetant visuomenei iškreiptą požiūrį į lytį. [2]“ Lieka taip ir neaišku, kodėl smurto prieš moteris prevencija minima kaip prieštaraujanti prigimtinei žmogaus teisių sampratai. Tikroji dokumento esmė ir reikšmė – kovoti su smurtu prieš moteris taikant kompleksines priemones, nuo prevencijos iki visapusiškos pagalbos ir apsaugos aukoms bei atnaujinto baudžiamosios atsakomybės proceso smurtautojams.

Įdomu, kas mūsų laukia toliau.


Šaltiniai:

[1] Profesorė Dalia Leinartė apie delsimą ratifikuoti Stambulo konvenciją: mūsų įstatymai, kalbant apie smurtą prieš moteris, yra fragmentiški, nuoroda.

[2] Stambulo konvencija: labiau nei smurto išsigąstame sąvokų, nuoroda.