Homoseksualumas nėra patologija

2024 m. birželio 21 d. „Šiaurės Atėnų“ laikraštyje išspausdintas dr. Rasos Navickaitės interviu su psichiatru, Vilniaus psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus vedėju Aleksandru Alekseičiku-Kirinovu. Patologizuodamas ir žemindamas homoseksualius asmenis psichiatras teigė, kad homoseksualumas yra nepakankamo išsivystymo forma bei traktavo tai kaip netinkamą seksualinę orientaciją, kuri turi būti keičiama įvairiais gydymo metodais. Sovietinės okupacijos metais žmones gydęs nuo homoseksualumo, psichiatras Aleksandras Alekseičikas-Kirinovas pripažįsta dėl to žmones konsultuojantis ir dabar.

Nuo gydytojo psichiatro žodžių atsiribojo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, kuriame jis užima skyriaus vedėjo pareigas. Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo nuomonei kritiką išsakė Lietuvos psichiatrų asociacija bei savo poziciją išreiškė Lietuvos psichologų sąjunga, kreipdamasi į atitinkamas institucijas.

Homoseksualumo patologizavimas ir skatinimas keisti savo orientaciją yra homofobiją kurstinantis ir žmogaus teises pažeidžiantis elgesys. Todėl svarbu priminti:

- Homoseksualumas nėra sutrikimas. Ši diagnozė 1973 m. buvo pašalinta iš DSM ligų klasifikacijos, o 1990 m. buvo išbraukta iš Tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK

- Homoseksualumo „gydymas“ (interviu minėta konversinė „terapija“) ar kitos seksualinės orientacijos keitimo praktikos yra žalojančios žmogaus psichikos sveikatą bei daugelyje pasaulio šalių yra draudžiamos.

- LGBTQ+ bendruomenei priklausantys asmenys dažnai susiduria su diskriminacija ir teisių apribojimais. Nors kitose Europos Sąjungos šalyje yra matoma tam tikra pažanga, Lietuvoje diskriminacija ir nelygios žmogaus teisės darbe, švietimo įstaigose ir kasdieniniame gyvenime išlieka rimta problema, neleidžianti visavertiškai dalyvauti visuomenėje. Todėl būtina organizuoti mokymus įvairių sričių specialistams apie visų asmenų poreikių atliepimą ir lygiavertiškų paslaugų užtikrinimą.

- LGBTQ+ asmenys vis dar negauna lygiavertiškų sveikatos priežiūros paslaugų. Tačiau šios problemos mastą itin sunku nustatyti dėl egzistuojančios stigmos bei baimės susidurti su diskriminacija, asmenys priklausantys LGBTQ+ bendruomenei taip pat gali vengti prašyti sveikatos priežiūros paslaugų, o tokia elgsena savaime gali kelti pavojų sveikatai. Atitinkamai, privalome užtikrinti tinkamą paslaugų kokybę ir įtrauktį.

Tik kartu kurdami saugią ir priimančią aplinką galime užtikrinti lygiavertiškas sąlygas visiems asmenims ir užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę.

Nors Lietuvoje vis dar trūksta tinkamai pasiruošusių specialistų, Lietuvos psichologų sąjungos paruoštas naudingas nuorodas galite rasti čia.