Kodėl moterys lieka su smurtaujančiais vyrais?

Aurėja Paulina Gudaitė

5/2/20232 min read

2022 metais užregistruoti virš 4 tūkst. smurto artimoje aplinkoje atvejų, kuomet buvo smurtaujama konkrečiai prieš moteris [1]. Smurtą šeimoje patiriančios moterys neretai susiduria su kompleksiniu smurtu. Tai reiškia, kad moterys kartu su fiziniu, plika akimi matomu smurtu, dažnai patiria psichologinį, ekonominį bei kartais ir seksualinį smurtą. Taigi, kodėl moterims sunku palikti smurtaujantį partnerį ir kaip tampame situacijos įkaitėmis?

  • Baimė dėl saugumo: smurtą artimoje aplinkoje patiriančios moterys yra nuolatos bauginamos bei susiduria su įvairiais grasinimais susidoroti ar būti persekiojamos jei priims sprendimą išeiti. Dėl šios priežasties moterys bijo palikti smurtautoją ir sukelti dar didesnę nei jau esama grėsmę sau ar savo vaikams.
    2022 metais užregistruoti 222 nusikaltimai, susiję su grasinimais, artimoje aplinkoje [2].
    2021 metų duomenimis 63 proc. persekiojimą patyrusių asmenų Lietuvoje – moterys. Dažnu atveju persekiotoju tampa buvęs sutuoktinis ar partneris [3].
    2022 m. užregistruoti 22 nužudymai, susiję su smurtu artimoje aplinkoje [4].

  • Finansinė priklausomybė: smurtautojas siekdamas visapusiškos kontrolės santykiuose dažnai naudoja ekonominį smurtą, kuriuo siekiama atimti iš smurtą patiriančio asmens savarankiškumą asmeninių finansų valdyme (pvz.: neleidžiama dirbti arba gautas uždarbis atimamas, o visas šeimos biudžetas kontroliuojamas tik smurtautojo ir pan.) Atitinkamai, finansiškai priklausomoms nuo smurtaujančio partnerio moterims gali būti sunku palikti tokius santykius, nes trūksta lėšų išlaikyti save ar savo vaikus.

  • Emocinis prisirišimas: nepaisant prievartos, aukos vis dar gali jausti meilę ir prisirišimą prie partnerio, todėl joms gali būti sunku nutraukti santykius. Taip pat po smurto proveržių smurtautojas dažnai atsiprašinėja, atgailauja, tikina, kad tai daugiau niekada nepasikartos.

  • Socialinė izoliacija: smurtautojai dažnai stengiasi sumažinti moters ryšius su išoriniu pasauliu draugais, šeimos nariais. Tuo siekiama, kad moteris nesuprastų, jog smurtautojo elgesys yra prievartinis ir žalojantis. Dėl izoliacijos moterys tampa labai priklausomos nuo jas kontroliuojančio partnerio. Sunkiau gauti reikiamos paramos ir pagalbos.

  • Psichologinis smurtas: smurtautojas naudoja ne tik fizinį, bet dažnai ir psichologinį smurtą, kuris pasireiškia aukos žeminimu, įžeidinėjimu, manipuliacija, balso kėlimu. Tokia smurto forma itin mažina savivertę, todėl moteris ilgalaikėje perspektyvoje ima manyti, kad nėra verta kitokių - saugių ir sveikų santykių.

  • Kultūriniai ar religiniai įsitikinimai: kai kurios moterys gali manyti, kad skyrybos yra neįmanoma išeitis arba, kad jos turi likti smurtaujančiuose santykiuose dėl savo vaikų ir bendruomenės, kuriai priklauso.

  • Teisinės apsaugos trūkumas: 2011 metais Lietuvoje buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kurio dėka Lietuvoje veikia specializuoti pagalbos centrai, o policija įgavo teisę pradėti ikiteisminius tyrimus be nukentėjusiojo pareiškimo. Prieš dvyliką metų įstatymas suformavo svarbų ir reikalingą įstatyminį pagrindą problemai spręsti, tačiau vis dar nėra iki galo efektyvus. Itin reikšmingas žingsnis siekiant visapusiškos pagalbos smurtą patiriančioms moterims turėtų būti Stambulo konvencijos ratifikavimas.

Svarbu suprasti, kad pasitraukimas iš smurtinių santykių yra sudėtingas ir kompleksinis procesas. Smurtą patiriančioms moterims reikia efektyviai veikiančios teisinės sistemos bei palaikymo, empatijos ir supratimo. Pastebėjus galimo smurto ženklus pasikalbėkite su artimaisiais ir skatinkite ieškoti pagalbos, kuri padėtų saugiai pasitraukti iš smurtinių ir toksiškų santykių.

Straipsnis parengtas remiantis internetinio Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapio duomenimis apie smurto artimoje aplinkoje prevenciją.

[1] Užregistruota asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų artimoje aplinkoje (2022). Oficialios statistikos portalas;

[2] Užregistruoti nusikaltimai, susiję su grasinimu, artimoje aplinkoje (2022). Oficialios statistikso portalas;

[3] Laurinaitytė, I., Michailovič, I., ir Jarutienė, L. (2022). Asmens persekiojimas Lietuvoje: tyrimų ir praktikos situacijos analizė. Mokslo studija. LSMC Teisės instituto mokslo tyrimai. Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas;

[4] Užregistruoti tyčiniai nužudymai artimoje aplinkoje (2022). Oficialios statistikos portalas.