Nerimas ir emocinė sveikata: pokalbis su Ieva Žviniene ir Monika Kuzminskaite

Nerimas yra natūrali žmogaus reakcija į baimę ir nežinomybę, kuri gali reikštis prieš svarbius gyvenimo įvykius, pavyzdžiui, prieš egzaminus ar darbo pokalbius [1]. Tačiau, ką daryti, kai ši būsena pasireiškia nepriklausomai nuo gyvenimo įvykių ir kelia kliūtis gyventi įprastą gyvenimą? Apie tai, kaip atpažinti ir įveikti nerimą pasakoja klinikinė psichologė ir VšĮ „Nerimo klinikos“ vadovė Ieva Žvinienė. Nerimo įveika yra susijusi su gera emocine sveikata ir būdais, kuriais žmogus rūpinasi savimi. Jais dalinasi sveikatos ir mitybos psichologė bei kognityvinės elgesio terapijos praktikė Monika Kuzminskaitė. Specialistė taip pat yra socialinio tinklo „Instagram“ paskyros „Šaukštas proto“ įkūrėja. Šioje paskyroje psichologė pateikia įdomią informacija apie psichikos sveikatą ir dalinasi mintimis iš asmeninių dienoraščių, taip skatindama kiekvieną susimąstyti apie save.

Kaip atpažinti nerimą?

Nerimas kiekvieno žmogaus gyvenime gali reikštis skirtingai, tačiau I. Žvinienė dalinasi, kad galima atrasti tam tikrų bendrų požymių: „Vieni atpažįsta savo nerimastingas mintis, kiti – nuolatinį judėjimą, kalbėjimą, tam tikrą pasikartojantį elgesį, treti nerimaudami užsisklendžia ir atsiriboja.“ Ši būsena gali reikštis ir per kūno pojūčius: „Raumenų trūkčiojimus, kūno įtampą, skausmus širdies plote, karščio ar šalčio bangas, padidėjusį prakaitavimą, įvairius mediciniškai nepaaiškinamus skausmus.“ – vardina specialistė, atkreipdama dėmesį, kad nerimas gali slypėti ir už įvairių emocijų, pavyzdžiui, pykčio.

Specialistė teigia, kad nerimas yra natūrali žmogaus reakcija: „Ji byloja, kad esame gyvi, kad mums rūpi, kad mes reaguojame tiek į mus supantį pasaulį, tiek į savo vidų. Jis vyksta nevalingai, kaip širdies plakimas ar virškinimas. Ši būsena yra evoliuciškai susiformavusi kaip viena išlikimo sąlygų.“

Psichologė pasakoja, kad dažniausiai nerimas išgąsdina ir žmogus siekia kuo greičiau šios būsenos atsikratyti, tačiau tai gali būti signalas išanalizuoti savo jausmus ir priimti atitinkamus sprendimus. „Specialistai paprastai kviečia suprasti po nerimu slypinčias prasmes, jausmus, kurie gali paaiškinti gąsdinančias būsenas ir taip ženkliai nuraminti. Kuo dažniau kreipiamas dėmesys į savo vidinį pasaulį, bandant save suprasti, atpažinti ir pavadinti (priimti) savo jausmus, tuo labiau nerimas tampa tarsi žadintuvu, kuris kviečia pažvelgti, kas su manimi šiuo metu vyksta.“ – teigia I. Žvinienė.

Ką daryti, jei su nerimu nepavyksta susitvarkyti?

Psichologė pataria atkreipti dėmesį į nerimą, kuris tampa nekontroliuojamas ir pradeda trukdyti kasdieniame gyvenime: „Kai nerimas yra nesuvokiama ir kankinanti būsena, kai trikdo laisvalaikį, darbą, santykius, saviraišką, ar itin stipriai paveikia vieną tų sričių“. Šiais atvejais specialistė siūlo kreiptis į psichikos sveikatos specialistus: „Pradžioje savarankiškai tikrai sudėtinga suprasti nerimo siunčiamus signalus, bet specialisto domėjimasis ir matymas, gali padidinti savęs suvokimą, paskatinti savirefleksiją ir didesnį sąmoningumą. Tokios pagalbos tikslas – padėti žmogui geriau save suprasti, kad užbaigus terapiją jis turėtų didesnį efektyvių savipagalbos priemonių pasirinkimą, gebėtų tiek pasirūpinti savimi kasdieną, tiek būti atsparesnis neišvengiamiems būsimiems gyvenimo iššūkiams.“

Norint atrasti savarankiškus būdus įveikti nerimą, psichologė rekomenduoja išbandyti mobiliąją programėlę „RAMU“, kuri gali padėti ir patiriant stiprų nerimą bei panikos atakas. „Tai nemokama ir neįpareigojanti galimybė išbandyti nusiraminimo technikas. Joje patalpinome ir, mūsų manymu, itin svarbias dalis: edukacinę dalį, skiltį, ugdančią savo būsenų, jausmų ir poreikių refleksiją.“ – pasakoja I. Žvinienė.

Nerimo ir emocinės sveikatos sąsajos

I. Žvinienė primena, jog: „Svarbu nepamiršti, kad gyvenimo būdas, sudėtingos situacijos, specifinė mityba, vitaminų ar mikroelementų trūkumas, somatinės ligos ir bet kas gali organizmui kelti stresą, ilgainiui iššaukti nerimo būsenas.“ Taigi, tiek nerimo įveikai, tiek emocinei sveikatai reikalinga sveika ir vertinga mityba, reguliarius fizinis krūvis, kokybiškas miegas ir savistaba.

Emocinė higiena yra svarbi kiekvienos dienos dalis, todėl ji apima buvimą su savimi ir refleksiją apie tai, kas nutiko dienos metu. „Jei dienos darbus ir rūpesčius baigiame kartu su diena – geriau miegame ir geriau pailsime prieš kitą dieną. Žinoma, ne viską pavyksta baigti iki galo, tačiau baigti dieną planu iš žingsnių, kurių imsimės rytoj - jau yra labai gera tarpinė pabaiga.“ – pažymi M. Kuzminskaitė.

Psichologė dalinasi, kad vienas iš būdų pasirūpinti savo emocine sveikata yra kasdienis dienoraščio rašymas: „Čia svarbu ne „rašyti kaip jaučiuosi“, o fiksuoti dalykus, kurie sukėlė sunkius ar nemalonius išgyvenimus ir planuoti, kaip juos būtų galima pakeisti ar jų išvengti“. Psichologės teigimu, dienoraščio rašymas padeda: „Nustatyti, kurie žalingi ir nemalonūs kasdienybės aspektai yra asmeninės kontrolės zonoje ir gali būti keičiami - ir kas yra nekontroliuojama. Su pirmaisiais – geriausias darbas yra formuluoti tikslus, planus jų pasiekimui ir konkrečius veiksmus (kuriuos reiktų įtraukti į dienotvarkę). Su antraisiais darbas kitoks – susitaikymas ir priėmimas.“

Specialistė vardina, kad rūpintis emocine sveikata gali padėti domėjimasis apie psichikos veikimo pagrindus (pvz.: knygų šia tema skaitymas), taip pat meditacija bei žmogui tinkantys relaksacijos pratimai.

Straipsnis yra Anykščių rajono savivaldybės finansuojamo projekto, „Psichikos sveikatos stiprinimas, savižudybių ir smurto prevencija Anykščių rajone“, dalis.

Šaltiniai:
[1] Nerimas. (2021). Prieiga per internetą: