Susitaikymas su nukentėjusiuoju smurto artimoje aplinkoje atvejais

Greta Kin

2021-02-28 3 Min read

Remiantis LR baudžiamuoju kodeksu, Lietuvoje tam tikrais atvejais yra galimas susitaikymas su nukentėjusiu asmeniu. Susitaikyti galima tada, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus, nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Tokiais atvejais, nusikaltimą padaręs asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, o tai reiškia, jog už padarytą nusikaltimą yra netaikoma jokia bausmė ar sankcijos. 

Verta atkreipti dėmesį, jog susitaikymas yra galimas ir smurto artimoje aplinkoje atvejais.[1] Smurtautojas gali būti nebaudžiamas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, o taip pat ir už nesunkų sveikatos sutrikdymą savo artimajam. Paminėtina, jog tokie smurto atvejai, kai nukentėjęs asmuo yra sužalojamas ilgesniam laikotarpiui (daugiau nei 10 dienų) ar dėl patirto smurto praranda net iki 30 procentų darbingumo[2], esant susitaikymui gali smurtautojui padėti išvengti bet kokios baudžiamosios atsakomybės.

Tam, jog būtų galimas susitaikymas tarp nukentėjusio ir smurtautojo, turi būti nustatytos tam tikros sąlygos. T. y. smurtautojas:

- prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 
- savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 
- susitaikė su nukentėjusiu asmeniu,
- yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų,
- nėra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas, 
- nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu per paskutinius ketverius metus.

Visgi, teismas į šių sąlygų taikymą žiūri gana formaliai. 2014 metų byloje Lietuvos Aukščiausias teismas nusprendė, jog smurtautojas atitiko visas aukščiau nurodytas sąlygas, taip pat akcentavo, jog smurtavęs asmuo darbovietėje buvo vertinamas teigiamai, neturėjo teistumo, dirbo ir susitaikė su nukentėjusia, todėl: „yra pagrindas manyti, kad A. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi yra sąlygos taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas ir nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleisti.“[3] Remiantis 2019 metų mokslo studijos „Veiksmingo policijos ir kitų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo link: smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos ir prevencijos modelis“ duomenimis, teisėjų ir prokurorų nuomone baudžiamosios teisės priemonės turėtų būti laikomos kraštutine reagavimo priemone. Šie pavyzdžiai demonstruoja kaip paviršutiniškai yra analizuojama  ir vertinama smurto artimoje aplinkoje problematika, rizika ir prevencijos priemonės.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog dažnai toks nusikaltimas nebūna pirmas smurto artimoje aplinkoje atvejis. Dalis atvejų yra nepranešama, o tai reiškia, jog smurtas šeimoje kartojasi, tačiau nėra jokios informacijos apie tai. Todėl teismas negeba nustatyti recidyvizmo ir tinkamai įvertinti smurto artimoje aplinkoje pasikartojimo rizikos. 

Kita problema yra tai, jog nukentėjęs asmuo ir smurtautojas yra pažįstami ir artimai susiję asmenys. Taigi, nukentėjusiam yra žymiai sunkiau pranešti apie patirtą smurtą nuo sutuoktinio, sugyventinio, tėvų ar kitų giminaičių. Kai kuriais atvejais, net pats nukentėjęs asmuo atlygina žalą vietoje smurtautojo.[4] Smurtas šeimoje taipogi yra susijęs valdžios ir kontrolės klausimu. Galios disbalansas tarp smurtautojo ir aukos gali kelti pavojų aukai ir pakenkti galimybei patraukti smurtautoją atsakomybėn už savo ankstesnį elgesį. Net kvalifikuotas tarpininkas negali kompensuoti šio valdžios disbalanso, nes auka gali bijoti išsakyti savo susirūpinimą arba smurtautojas gali naudoti neverbalinius signalus aukai suvaldyti ar net grasinti.[5]

Egzistuojant galimybei susitaikyti, nėra galimybės užtikrinti nukentėjusio asmens saugumo ir apsaugoti nuo pakartotinio smurto artimoje aplinkoje. Taip pat nėra užtikrinamas efektyvus smurtaujančio asmens persekiojimas ir baudimas. Svarbu atkreipti dėmesį, jog Stambulo konvencijos 48 straipsnis griežtai įpareigoja valstybes: „imtis reikiamų įstatyminių ar kitų priemonių užtikrinti, jog visų formų smurto, numatyto šioje Konvencijoje, atveju nebus taikomi alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, apimant ir tarpininkavimą ir taikinimą.“ Tačiau Lietuva vis dar nėra ratifikavusi šio dokumento ir dalis prieštaraujančių politikų tikina, jog Lietuvos įstatyminė bazė yra pakankama smurto artimoje aplinkoje prevencijai, o taip pat ir nukentėjusių asmenų apsaugai užtikrinti. 

[1] LR Baudžiamasis kodeksas, 38 str.
[2] Įsakymas „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ Nr.V-298/158/A1-86
[3] LAT nutartis Nr. Nr. 2K-250/2014
[4] Mokslo studija „Veiksmingo policijos ir kitų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo link: smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, pagalbos ir prevencijos modelis“ (2019 m.)
[5] Stop Violence Against Women, Mediation, The Advocates for Human Rights, last updated Feb. 2008, available at http://www.stopvaw.org/mediation.