Hegemoninis vyriškumas ir vyrų psichikos sveikatos sąsajos Lietuvoje

Hegemoninio vyriškumo reikšmė

Hegemoninio vyriškumo sąvoka, suformuluota prieš daugiau nei du dešimtmečius, stipriai paveikė mąstymą apie vyrus, lytį ir socialinę hierarchiją. Ši sąvoka apibūdina privilegijuojamą ir norminį vyriškumą, kuriam būdinga ekonominė nepriklausomybė, heteroseksualumas, fizinė jėga, emocijų slopinimas ir seksualinių pergalių siekimas [1]. Kitais žodžiais tariant – nedarymas to, kas visuomenėje būtų suvokiama, kaip „moteriška“. Šis konceptas devintajame dešimtmetyje buvo suprantamas, kaip modelis leidžiantis vyrams ir toliau išlikti aukščiau moterų. Keletas autorių, devintojo dešimtmečio pabaigoje tyrinėjusių hegemoninio vyriškumo raišką, rašė apie viltį, kad ir mažiau stereotipiniai bruožai vyrams gali tapti hegemoniniais, kaip proceso dalis, vedanti lyčių hierarchijos panaikinimo link [2]. Tačiau visuomenėje egzistuojantys lyčių stereotipai ir tradicinio auklėjimo normos leidžia ir toliau klestėti stereotipiniams vyriškumo standartams bei stigmatizuoti netradicinius vyro vaidmenis visuomenėje. 

Svarbu paminėti, kad hegemoninio vyriškumo normos palaiko patriarchalinės šeimos modelį, kurioje vyras yra šeimos galva ir taip skatina lyčių nelygybę. Šių tradiciškai idealių vyro savybių egzistavimas taip pat engia ir pačių vyrų jaučiamas emocijas bei sumenkina psichikos sveikatos svarbą vyrų gyvenime. Vyrauja stereotipai, kad „tikras vyras neverkia ir nerodo savo jausmų“, nors emocijos yra žmogaus dalis, kurios gali ir turi reikštis nepriklausomai nuo lyties. Šie standartai daro įtaką vyrų mąstymui, jie užsisklendžia savyje, slopina savo emocijas ir/arba jas išreiškia žalingais būdais (priklausomybės, smurtas šeimoje, savižudybės). 

Hegemoninio vyriškumo raiška Lietuvoje

Paulauskas pastebi, kad „šiandien būti „bobišku vyru“ – panašiu į moterį, laikytina baisiausia, kas gali nutikti vyrui“[3]. Atsiranda stereotipinė ir diskriminuojanti nuostata, kad moteriškumas bei moteriškos būdo savybės yra nevertingos, todėl vyrai stengiasi daryti viską, kad tik šių bruožų neprisiimti ir nerasti savyje. Paulauskas pabrėžia, kad šie stereotipai itin paveikia berniukų ir vaikinų platonišką draugystę [3]. Atsiranda perdėta homofobija, bijoma prisilietimo, apkabinimų, nenorima pasirodyti silpnu, kas yra siejama su moteriškumu – vyrauja lyties vaidmenų stigma. Todėl hegemoninio vyriškumo standartai prisideda ir prie LGBT+ bendruomenės diskriminacijos bei socialinės atskirties Lietuvoje ir prie lyčių nelygybės (smurto prieš vaikus ir moteris) egzistavimo. 

Savižudybių statistika Lietuvoje parodo tam tikras hegemoninio vyriškumo raiškos tendencijas. Naujausiais 2017 metų duomenimis (naujesnė statistika nepateikiama dėl besikeičiančio skaičiavimo sistemos) Lietuvoje iš viso nusižudė 595 vyrai ir 153 moterys [4]. Dėl egzistuojančių idealaus vyriškumo standartų vyrai dažniau renkasi žalingas priemonės, kaip išeitį, nematydami jokios kitos pagalbos galimybės, jausdami gėdą ir kaltę dėl vyriškumo standartų neatitikimo ar prastos psichologinės sveikatos.  Australijoje atlikti tyrimai parodė, kad vyriškų normų laikymasis ir siekis jas atitikti žymiai padidina vyrų polinkio į savidestrukciją riziką [5]. Todėl vyrų priklausomybių ir savižudybių mastai yra žymiai didesni ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. 

Kauno apskrities vyrų krizių centro direktorė Dovilė Bubnienė akcentuoja didelį lyčių skirtumą savižudybių statistikoje ir ragina atkreipti dėmesį į vyrų psichikos sveikatos svarbą. Ji teigia, kad „turėtume būti labiau dėmesingi vyrams, patyrusiems smurtą ar psichologines traumas, išgyvenantiems netektis, skyrybas, vienišiems, stokojantiems socialinės paramos, negebantiems įveikti streso ir keliantiems pernelyg didelius lūkesčius sau ir kitiems.“ [6]. Laiku gauta ir suteikta pagalba vyrams gali apsaugoti nuo sunkių ir neatitaisomų padarinių bei padėti vyrams suprasti, kad kreiptis psichologinės pagalbos nėra gėdinga ar „nevyriška“. 

Šiuo metu Lietuvoje nemokamą psichologinę pagalbą vyrams teikia „Nelik vienas“ ir Vyrų linijos. Teikiama pagalba yra anonimiška. 

“Nelik vienas” linija pagalbą teikia telefonu 8604 11119 bei el.paštu info@nelikvienas.lt visomis dienomis nuo 18.00 iki 21.00 val.

Informacijos šaltiniai:

[1]Connell, R. W., & Messerschmidt, J. W. (2005). Hegemonic masculinity: Rethinking the concept. Gender & society, 19(6), 829-859. Prieiga per internetą: https://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/0891243205278639.

[2]Connell, R. W., & Messerschmidt, J. W. (2005). Hegemonic masculinity: Rethinking the concept. Gender & society, 19(6), 829-859. Prieiga per internetą: https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/0891243205278639.

[3]Paulauskas, D. (2019). Kam reikalingi verkiantys vyrai. Vilnius: Alma litera.

[4]Savižudybių statistika. (2020). Vyrų ir moterų savižudybių skaičius Lietuvoje 2011-2017 metais. Prieiga per internetą: https://vpsc.lrv.lt/lt/statistika/savizudybiu-statistika. 

[5]Pirkis, J., Spittal, M. J., Keogh, L., Mousaferiadis, T., & Currier, D. (2017). Masculinity and suicidal thinking. Social psychiatry and psychiatric epidemiology, 52(3), 319-327.

[6]Pokalbis su psichologais apie tai, kodėl vyrai yra silpnoji lytis: kaip juos žaloja „tikro“ vyro įvaizdis. Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/sveikata/pokalbis-su-psichologais-apie-tai-kodel-vyrai-yra-silpnoji-lytis-kaip-juos-zaloja-tikro-vyro-ivaizdis-1028-1223716?copied&copied.