Infrastruktūra ir žmogaus teisės

Greta Kin

2021-07-21 0 min read

Kaip šios dvi temos susiję? Galima pateikti tokį pavyzdį - daugelyje Lietuvos vietų, vos įsijungus pėsčiųjų šviesoforui, žalią spalvą staigiai pakeičia raudona. Taigi, vyresnio amžiaus žmonės, žmonės su negalia ir kiti asmenys, neturintys galimybės „perbėgti“ gatvės per kelioliką sekundžių, privalo pasiekti kitą pusę degant raudonai šviesoforo šviesai. Šis veiksmas pats savaime gali kelti stresą, o taip pat reikėtų nepamiršti ir įtampos, kurią gali didinti kitų asmenų nepasitenkinimas (pvz., vairuotojai, pykstantys ir naudojantys garso signalą siekiant paraginti). Ir tai yra tik vienas iš atvejų, patvirtinančių teiginį, jog Lietuvos infrastruktūra nėra pritaikyta tam, kad būtų užtikrintos visų asmenų teisės (socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės, teisė į orumą ir kt.). Verta paminėti ir įvairias pramogų bei paslaugų vietas, kurios yra įrengtos tik su laiptais, siauromis durimis ar kitomis kliūtimis, neleidžiančiomis visiems asmenims lygiavertiškai gauti norimų paslaugų ar dalyvauti pramogose. Prekės taip pat gali būti nepritaikytos, pvz., per smulkus pakuotės šriftas ir dar daug kitų kliūčių, su kuriomis tenka susidurti kasdieniame gyvenime. 

2021 m. sausio mėn., buvo parengta 2021-2030 m. Neįgaliesiems tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse plėtros programa (toliau - Programa). Programoje buvo išskirtos šios problemos, susijusios su infrastruktūra: 

1.  Neprieinama fizinė infrastruktūra. T.y. pastatai, transporto priemonės ar paslaugos ir kt. dažnai būna nepritaikyti neįgaliesiems. Tačiau atitinkamų įstatymų ir kontrolės mechanizmų, užtikrinančių, jog infrastruktūra būtų kuriama  ir pritaikoma atsižvelgiant į visų poreikius – nėra.

2. Nepritaikyta informacinė infrastruktūra ir informacija. Programoje taip pat pabrėžta, jog egzistuoja gestų kalbos vertimo paslaugų trūkumas; teisės aktų, aktualios informacijos „lengvai skaitomu“ tekstu trūkumas bei netaikomi pažangūs ir inovatyvūs informacijos teikimo būdai.

3. Paslaugos ir prekės nėra pritaikytos neįgaliųjų poreikiams. Programoje teigiama, jog teikiant paslaugas arba gaminant gaminius paslaugų teikėjai ir (ar) gamintojai neatsižvelgiama į regos, klausos, pažinimo, psichosocialinės negalias turinčių asmenų poreikius., o didelė dalis vartotojų negali tinkamai įvertinti prekės kokybės ir ja pasinaudoti dėl netinkamos prekės pakuotės ar informacijos apie prekės pateikimo (pvz.: šriftas, kontrastas, garsinė informacija ir pan.). “

4. Nepakankamas visuomenės supratimas apie neįgaliųjų įtraukties svarbą ir neįgaliųjų individualius poreikius. Programoje nurodoma, jog yra skiriamas per mažas dėmesys visuomenės informavimui apie įtraukumo svarbą, nėra sistemiškumo vykdant diskriminacijos prieš neįgalius asmenis prevenciją bei trūksta įtraukumo, empatijos ir lankstumo iš darboviečių, švietimo įstaigų ir kt., institucijų.

Verta atkreipti dėmesį, jog nagrinėjant visas problemas programoje yra minimas teisinės bazės nepritaikymas bei netinkami ar neegzistuojantys kontrolės mechanizmai. Nesant tinkamų teisinių priemonių, fiziniai ir juridiniai asmenys negali būti įpareigoti pritaikyti paslaugas ir priemones visiems, o netinkami kontrolės mechanizmai trukdo žmogaus teisių pažeidimų stebėsenai ir galimai prevencijai. Svarbu paminėti ir tai, jog nepakankama informacinė sklaida  mažina šių problemų mastą ir aktualumą.