Nesaugumo jausmas šiuolaikinėje mokykloje

LGBT+ bendruomenės iššūkiai

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad psichikos sveikatos problemos lemia 16 proc. visų ligų ir sužalojimų, kuriuos patiria 10–19 metų asmenys [1]. Neretai iššūkiai su kuriais susiduria jauni žmonės lieka nepastebėti dėl egzistuojančios stigmos psichikos sveikatos srityje. Remiantis Lietuvos gėjų lygos apklausos duomenimis, 2 iš 3 LGBT+ bendruomenei priklausančių moksleivių vengia eiti į mokyklą dėl nesaugumo jausmo. Mokykloje vaikai gali susidurti su homofobijos apraiškomis, ignoruojamomis patyčiomis, toleruojama neapykantos kalba, kuri pasireiškia grąsinimais žudyti, susidoroti ir kt. Tokio pobūdžio elgesys skatina diskriminaciją ir gilėjančią psichikos sveikatos stigmą. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros (FRA) duomenys rodo, kad net pusė 15-17 m. moksleivių besimokančių Lietuvoje ir priklausančių LGBT+ bendruomenei nurodo turintys depresijos simptomų. Deja, aplinkiniai ne visuomet pastebi ar geba identifikuoti depresijos simptomus, nežino kaip teikti pirmąją emocinę pagalbą. Ne visose mokyklose dirba psichologai(-ės), o jiems(-oms) dirbant mokiniai ne visuomet išdrįsta kreiptis.

Sistema reikalaujanti pokyčių

Džiugu, jog yra mokytojų, kurie padeda mokiniams kovoti su patyčiomis, netoleruoja homofobijos, į mokymo turinį integruoja temas, kurios yra aktualios LGBT+ bendruomenės nariams, tačiau tokių mokytojų nėra dauguma. Mokyklose vis dar per mažai kalbama arba nekalbama apie tai, jog asmuo gali būti kitokios nei „tradicinė“ seksualinė orientacija, dar vis bijome žodžio „įvairovė“, dalis mokinių jaučiasi „nenormalūs“. Ugdymo sistema neskatina jaunų žmonių pasitikėjimo savimi, tolerancijos supančiai įvairovei (kuri yra normali) ir, paprastai tariant - buvimo savimi. Tai lemia ne tik nepakankamai kokybiškas ir moksleivių poreikių neatliepiantis ugdymo turinys lytiškumo temomis, tačiau ir mokytojų kompetencijos trūkumas šiomis temomis. Būtina šviesti pedagogus(-es), siekiant mokyklose kurti saugią ir priimančią aplinką.

Moksleivių savižudybių rodikliai Lietuvoje

Dėl nesaugios aplinkos mokykloje ir emocinės paramos trūkumo moksleiviai patiria ne tik depresijos simptomus, bet ir savižudybių riziką. Remiantis oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2020 metais nusižudė 17 asmenų (esančių 0-19 m. amžiaus grupėje) – 3 merginos ir 14 vaikinų. Statistiniai duomenys rodo, kad vaikinai dažniau yra linkę į suicidinį elgesį bei agresiją. Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas 2018 metais atskleidė, kad apie du kartus dažniau tyčiojasi bei patyčių aukomis tampa berniukai. Tai galima sieti su lytiškumo ugdymo trūkumu mokykloje ir vaikinų agresyvaus elgesio kaip „vyriško“ (ne)tiesioginiu skatinimu. Šie veiksniai lemia tai, kad tam tikras elgesys mokykloje tarp vaikinų yra suprantamas kaip „nevyriškas“ ar „silpnas“, kas yra susiję su pagarbos įvairovei ir skirtingoms asmenybėms trūkumu.

Patyčios mokykloje, nesaugi aplinka ir lytiškumo bei lyčių lygybės ugdymo trūkumas lemia ir tai, kad LGBT+ bendruomenės nariai susiduria su didesne depresijos ir savižudybių rizika. Todėl itin svarbi yra savižudybių prevencija, emocinis ugdymas mokykloje, švietimas apie lyčių stereotipų žalą – šios priemonės padėtų išvengti skaudžių pasekmių.

Patyčių prevencija kaip savižudybių mažinimo priemonė

Patyčių prevencija mokykloje yra labai svarbi siekiant prisidėti prie emocinės gerovės kūrimo. Edukologė Austėja Landsbergienė (2018) atkreipia dėmesį, kad prie patyčių prevencijos prisideda empatiškas mokytojų vaidmuo. Specialistė teigia, kad mokiniai iš mokytojų veiksmų turi matyti, elgesys yra teisingas ar ne. Tam ypač svarbios klasės taisyklės bei tam tikros pasekmės už netinkamą elgesį. Nors šis aspektas gali atrodyti savaime suprantamas, deja, ne visi(-os) mokytojai(-os) praktikuoja klasės taisyklių su mokiniais kūrimą ir jų laikymąsi.

Kai kurios mokyklos siekdamos vykdyti patyčių prevenciją yra įsirengusios virtualias „Patyčių dėžutes“. Tai priemonė leidžianti mokiniams anonimiškai pranešti apie mokykloje įvykusį patyčių atvejį, o mokykloms - reaguoti į patyčias laiku ir suteikti pagalbą jas patyrusiems mokiniams. „Patyčių dėžutė” veikia mobiliojo telefono programėlėje, todėl mokiniai gali saugiai pranešti apie patyčių atvejį nejausdami baimės būti identifikuotais ir dėl to patirti patyčias. Efektyvi patyčių prevencija gali prisidėti prie saugesnės aplinkos mokykloje kūrimo.

Straipsnis yra LMS veiklos programos „Laikas jausti“ dalis.

Šaltiniai:

[1] Paauglių psichikos sveikata, Pasaulio Sveikatos Organizacija, 2021.Internetinė prieiga: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/adolescent-mental-health