Kaip pastebėti savižudybės riziką: pokalbis su „Vilties linijos“ koordinatorėmis I. Bunduliene ir R. Šatkuviene

Aistė Zakarauskaitė

9/25/20220 min read

Savižudybė – itin skaudus ir daug klausimų paliekantis įvykis. Neretai analizuojama, kas lėmė tokį žmogaus pasirinkimą, ar buvo ženklų elgesyje ir bendravime su aplinkiniais. Apie tai, kokios yra savižudybės priežastys, kaip pastebėti, jog kitas asmuo galvoja apie tai ir kaip jam (jai) padėti kalbamės su „Vilties linijos“ tarnybos koordinatorėmis Inesa Bunduliene ir Rita Šatkuviene.

Savižudybės priežastys

Dažniausiai žmogus, galvojantis apie savižudybę, patiria daugybę stiprių išgyvenimų bei sunkumų. I. Bundulienė ir R. Šatkuvienė pabrėžia, kad tai yra kompleksiškas reiškinys: „Savižudybe vadinama mirtis, ištikusi žmogų kaip tiesioginis ar netiesioginis jo paties veiksmo padarinys jam pačiam žinant, kad būtent toks bus to veiksmo rezultatas. Tai sudėtinga, daugialypė problema, neturinti vieno paaiškinimo.“

Specialistės pažymi, kad: „Savižudybę sukelia biologinių, psichologinių, socialinių, kultūrinių veiksnių visuma.”. Priežastimis gali būti tokie veiksniai kaip netektys, vienatvė, ankstesnės suicidinės mintys: „Savižudybei daryti įtaką gali psichikos ligos, alkoholizmas, narkomanija, ankstesni bandymai žudytis, šeimos istorija, chroniškas stresas, netektys, kiti emociniai sukrėtimai, vienatvė, palaikymo stoka, ilga izoliacija, teigiama nuostata į savižudybes, asmeninės savybės: dichotominis mąstymas, rigidiškumas, pasyvumas.“ – teigia I. Bundulienė ir R. Šatkuvienė.

Kaip pastebėti, kad žmogus galvoja apie savižudybę?

Svarbu atkreipti dėmesį į kardinaliai pasikeitusį žmogaus elgesį: „Verta sunerimti, jeigu žmogus nebesirūpina savo išvaizda, sutrinka apetitas, miegas. Žmogus galvojantis apie savižudybę dažniausiai atrodo apimtas nevilties, bejėgiškumo, kaltės, gėdos, jaučia pyktį arba jaučiasi vienišas. Staiga atsiranda ryškūs elgesio pasikeitimai: gyvas, judrus – pasyvus, uždaras; draugiškas, mandagus – agresyvus. Žmogus staiga praranda susidomėjimą tuo, kas jį domino anksčiau, pradeda piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais.“

Taip pat gali atsirasti sąmoningas arba nesąmoningas savęs žalojimas: „Neatsargus, gyvybei pavojingas elgesys, savęs žalojimas.”. Apie ketinimą nusižudyti gali parodyti ir kalba, kurioje atsispindi pasyvumas ir apatija gyvenimui: „Tiesiai arba užuolankomis kalba apie savižudybę: „Visiems bus tik geriau be manęs“, „Niekas negali man padėti“.“ Pastebima, kad tokiu elgesiu bei kalba žmogus siunčia signalus apie savo ketinimus šalia esantiems asmenims, todėl ypač svarbu pastebėti šiuos pasikeitimus ir ieškoti pagalbos galimybių [1].

Pirminiai pagalbos veiksmai

Viena iš ypač svarbių pradinių pagalbos priemonių yra pokalbis, kurio metu išklausomi ir atliepiami išgyvenimus patiriančio žmogaus poreikiai. I. Bundulienė ir R. Šatkuvienė atkreipia dėmesį, kad būtina leisti žmogui pasidalinti savo jausmais ir skatinti kalbėti: „Žmogus kalbantis ar galvojantis apie savižudybę nori būti išklausytas ir suprastas. Dėl to svarbu paskatinti jį kalbėti. Leisti žmogui dalintis tuo kas jį slegia, kelia savižudiškas mintis. Nereikėtų žmogaus moralizuoti dėl jam kylančių minčių ar stengtis įrodyti koks gyvenimas gražus, įpiršti norą gyventi. Svarbu nenuvertinti žmogaus situacijos, o išreikšti jam supratingumą. Nevengti žodžio savižudybė, o drąsiai klausti (ypač kai žmogus kalba užuominomis): „Ar galvoji apie savižudybę?“ Išklausykite jį, nepertraukinėkite ir nekritikuokite. Krizę išgyvenantis žmogus turi turėti galimybę kuo daugiau kalbėti apie skausmą, kurį jis jaučia.“

Kalbantis reikia atkreipti dėmesį į žmogaus emocinę būseną, o įtarus didelę savižudybės riziką – kviesti greitąją pagalbą: „Pokalbio pabaigoje kai žmogus išsipasakoja apie jį slegiančius sunkumus galima paklausti kas jį stabdo, sulaiko nuo savižudybės. Verta žinoti, kad iš tiesų žmogus ne numirti nori, o nejausti vidinio skausmo, įtampos, nemalonių jausmų. Po pokalbio būtina nukreipti žmogų pas psichikos sveikatos specialistus (psichiatrą, psichologą). Jei reikia, padėti užsiregistruoti, gal net palydėti į pirmą konsultaciją. Priminti apie emocinės paramos linijų pagalbą. Svarbu nepalikti žmogaus vieno kol jis yra ūmioje būsenoje. Jei savižudybės rizika didelė, reikėtų kviesti greitąją pagalbą.“ – akcentuoja specialistės.

„Vilties linijos“ teikiama pagalba

„Vilties linija“ teikia nemokamą, anonimišką ir konfidencialią emocinę paramą sunkumus išgyvenantiems suaugusiesiems telefonu ir internetu. I. Bundulienė ir R. Šatkuvienė pabrėžia, jog: „Kai sudėtingoje situacijoje esame ne vieni, ją įveikti sekasi lengviau.“. Todėl rekomenduojama kilus sunkumams kreiptis pagalbos ir pasidalinti savo išgyvenimais su artimaisiais ar specialistais.

Su „Vilties linijos“ konsultantais pasikalbėti galima:

Straipsnis yra Anykščių rajono savivaldybės finansuojamo projekto, „Psichikos sveikatos stiprinimas, savižudybių ir smurto prevencija Anykščių rajone“, dalis.

Šaltiniai:

[1] Savižudybė. (2021). Prieiga per internetą: