Psichologinės pagalbos galimybės moksleiviams

Mokinių psichologinė gerovė svarbi ne tik gerai mokinių savijautai, bet ir motyvacijai atlikti mėgstamas veiklas, mokytis, įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. Neretu atveju šeimos nariai, artimieji ar pedagogai pastebėję moksleivio(-ės) slogią nuotaiką, emocionalumą ar apatiją, šiuos veiksnius sieja su paauglyste. Tačiau remiantis oficialiosios statistikos portalo 2020 metų duomenimis, 14-24 metų amžiaus asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, buvo užregistruota 11 742 [1]. Statistiniai duomenys rodo, kad nemaža dalis moksleivių išgyvena iššūkius, susijusius su psichikos sveikata, kuriuos ne visada pavyksta įveikti.

Moksleivių psichologinės sveikatos rodikliai

Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuotas tyrimas apie Lietuvos moksleivių gyvenseną ir sveikatą 2018 metais (tyrime dalyvavo 4191 moksleivis) atskleidė, kad 43,7% mokinių prastai vertino savo emocinę savijautą – tai įvardijo kaip nenorėjimą atlikti įprastų veiklų [2]. Maždaug kas ketvirtas moksleivis(-ė) nurodė jaučiantis(-i) nervinę įtampą, susirūpinimą, buvo slogios nuotaikos, o net kas trečias paauglys(-ė) savo savijautą vertino žemesne nei vidutine [2]. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad prastesne psichikos sveikata pasižymėjo vyresniųjų klasių mokiniai - jie patiria didelį stresą ir nerimą dėl egzaminų, bet ne visada turi su kuo apie tai pasikalbėti. O tai prisideda prie prastesnio emocinės savijautos vertinimo. Merginos mokykloje patiria diskriminacijos lyties pagrindu riziką - nemalonios replikos ar veiksmai (lietimas be leidimo, daiktų ėmimas) daro įtaką emocinei savijautai. Neretai tokie veiksmai kai kurių pedagogų ir kitų suaugusiųjų yra traktuojami kaip simpatijos parodymas. Lyčių stereotipai gali reikštis ir ugdymo procese per merginų mokymosi pasiekimų nuvertinimą - remiantis klaidingomis nuostatomis, kad merginoms prasčiau sekasi tikslieji mokslai, jos nėra atletiškos ir pan. Taip menkinama merginų savivertė, dėl ko gali prastėti psichikos sveikata. Taip pat prastesne psichikos sveikata pasižymi moksleiviai iš socialinę riziką patiriančių šeimų. Jiems yra reikalinga ne tik psichologinė parama, bet ir socialinė pagalba, apimanti maitinimo (pvz., nemokamo maitinimo, maisto banko davinio galimybės), aprangos, mokyklinių priemonių klausimus. Lietuvoje nėra užtikrinama pagalba šioms trims pažeidžiamoms moksleivių grupėms. Moksleiviams yra reikalinga psichologinė ir socialinė pagalba, švietimas apie lyčių stereotipų žalą, lyčių lygybę ir jos svarbą.

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) veiklos programos „Laikas jausti“ koordinatorė Karolina Kucavičiūtė teigia, kad mokykla ir jos aplinka turi tam tikros įtakos moksleivių psichikos sveikatai:

„Akivaizdu, moksleiviai didžiąją dienos dalį praleidžia mokykloje ir, tikriausiai, kiekvienas baigęs mokyklą žmogus galėtų pritarti, kad mokykla mokiniams suteikia ne vien mokslo žinių, tačiau žymiai prisideda prie moksleivių socialinių įgūdžių ugdymo, savęs pažinimo bei realizavimo. Emocinė aplinka mokyklose neabejotinai turi daug įtakos moksleivių psichinei sveikatai. Svarbu paminėti, jog emocinę aplinką mokyklose kuria visa mokyklos bendruomenė, tad norint gerinti moksleivių psichinę sveikatą mokyklos bendruomenės nariai turi dirbti išvien. Visų pirma, reikia stiprinti ryšį tarp bendruomenės narių ir juos įgalinti – organizuoti apklausas, diskusijas, kurių metu moksleiviai, mokyklos darbuotojai ir tėvai turėtų galimybę iškelti mokykloje vyraujančias problemas, kartu ieškoti joms sprendimo, siūlyti iniciatyvas mokyklos erdvėms. Be to, manau, viena iš prastos psichinės sveikatos priežasčių yra moksleivių žinių trūkumas apie psichinę sveikatą, emocinį raštingumą, tad norint gerinti moksleivių emocinę savijautą, būtina mokyklose vesti paskaitas, mokymus, pamokas šiomis temomis. Taip pat svarbu, kad moksleiviai turėtų galimybę gauti psichologinę pagalbą mokykloje.“

LMS, vykdydama veiklos programą „Laikas jausti“, taip pat siekia prisidėti prie moksleivių psichikos sveikatos gerinimo. Šios programos tikslas yra vykdant įvairaus pobūdžio veiklas informuoti bendrojo lavinimo įstaigose besimokančius moksleivius apie emocinio raštingumo, psichikos sveikatos temas. Taip pat skatinti mokyklų bendruomenes atkreipti dėmesį į pozityvios emocinės aplinkos mokyklose svarbą ir aktyviai prisidėti prie jos kūrimo. Prie programos prisijungė daugiau nei 300 Lietuvos moksleivių, kurie tapo „Laikas jausti“ ambasadoriais. Programos ambasadoriai - moksleiviai, kurie kartu su mokyklos bendruomene organizuoja įvairaus pobūdžio veiklas mokykloje ir taip prisideda prie emocinės aplinkos gerinimo. Organizuojamos veiklos yra vadinamos programos temos mėnesių misijomis ir iššūkiais. Juos moksleiviai randa „Laikas jausti“ naujienlaiškiuose [3].

Formalios psichologinės pagalbos galimybės moksleiviams

Psichologinę pagalbą moksleiviams teikia miestuose ir miesteliuose veikiantys psichikos sveikatos centrai. Juose pagalbą teikia psichologai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai, vyksta grupinė, meno terapija ir kt. Tačiau tokia pagalba nepilnamečiams teikiama tik su tėvų ar globėjų prašymu. Tyrėjai A. Shoshani ir S. Steinmetz (2014) pastebi, kad jaučiamas palaikymas artimoje aplinkoje (iš tėvų, artimųjų ar globėjų) yra glaudžiai susijęs su moksleivių psichologine gerove ir pasitikėjimo kūrimu bei didinimu. Pasitikėdami suaugusiaisiais mokiniai yra labiau linkę pasidalinti patiriamais iššūkiais ir, esant poreikiui, gauti psichologinę pagalbą laiku [4]. Todėl labai svarbus tėvų, artimų žmonių ar globėjų ryšys su moksleiviu(-e), atviras ir palaikantis požiūris siekiant geresnės emocinės sveikatos.

Psichologinė pagalba moksleiviams yra teikiama daugelyje mokyklų dirbančių psichologų. Emocinį palaikymą ir informaciją apie psichologinės pagalbos galimybes mokyklose taip pat teikia ir socialiniai pedagogai. Tačiau Lietuvos moksleivių sąjungos atliktas tyrimas atskleidė, kad maždaug pusė tyrime dalyvavusių mokinių į mokykloje dirbantį psichologą(-ę) nesikreiptų [5]. Tam įtaką daro egzistuojantys stereotipai, susiję su lankymusi pas psichikos sveikatos specialistus, moksleivių nerimas dėl anonimiškumo ir konfidencialumo trūkumo. Todėl labai svarbu formuoti pozityvų požiūrį ir gerinti mokyklose dirbančių psichologų įvaizdį visuomenėje, kad moksleiviai galėtų pilnavertiškai naudotis šiomis paslaugomis.

LMS veiklos programos koordinatorė Karolina Kucavičiūtė teigia, kad bendraudama su mokiniais vis dar pastebi stereotipus susijusius su psichikos sveikata. LMS atstovė taip pat pasidalina kaip būtų galima pagerinti moksleivių pagalbos galimybes mokyklose:

„Bendraujant su Lietuvos moksleiviais pastebėjau, kad pagrindinė priežastis yra neigiamos aplinkinių reakcijos baimė. Šiandieninėje visuomenėje vis dar gyvuoja mąstymas, kad ieškoti pagalbos yra silpnybės ženklas, taip pat nemaža moksleivių dalis mąsto, jog psichologui pasakyta informacija ir problemos neliks konfidencialios. Reikėtų paminėti, kad ne visose Lietuvos mokyklose mokiniai gali gauti psichologo pagalbą. Pagerinti pagalbos galimybes būtų galima pasirūpinus, kad mokykloje dirbtų psichologas. Taip pat moksleivius supažindinant su mokyklos psichologu, laužant stereotipus susijusius su šių asmenų darbu. Tai galima padaryti klasės valandėlių, paskaitų ar mokymų metu, mokyklos soc. tinkluose, elektroniniame dienyne jaunimui patraukliais būdais pristatyti psichologo veiklą bei kaip galima kreiptis į jį.“

Neformali psichologinė pagalba moksleiviams

Nemokamą anonimišką emocinę pagalbą moksleiviams teikia Vaikų ir Jaunimo linijos - jose konsultacijas vykdo savanoriai ir srities specialistai (psichologai, psichoterapeutai). Vaikų linija pagalbą teikia internetu ir telefonu, jaunimo linija – telefonu. Jaunimo linijos internetiniame puslapyje taip pat galima rasti psichologinę pagalbą teikiančias organizacijas ir specialistus pagal savivaldybes. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad visas sveikatos sistemoje reglamentuotas psichikos sveikatos paslaugas nepilnamečiai gali gauti tik su tėvų ar globėjų prašymu.

Remiantis jaunimo linijos statistiniais duomenimis 2016 metais buvo atsiliepta į 64 005 skambučius per metus, o besikreipusiųjų lytis pasiskirsto maždaug vienodai - 51% vaikinų ir 49% merginų [6]. Šie duomenys rodo, kad kreipiantis anoniminės psichologinės pagalbos jaunuoliai nesiremia psichikos sveikatos stereotipais, susijusiais su lytimi. Tai yra džiugu, kadangi pagalba visiems yra vienodai reikalinga nepriklausomai nuo lyties. Neretu atveju anoniminė pagalba ir emocinis palaikymas gali būti ypač padedantys krizės atveju, kuomet jaunas asmuo jaučia poreikį pasikalbėti bei pasidalinti jausmais. Tokia pagalba gali padėti ir apsispręsti dėl tolimesnės psichologinės pagalbos reikalingumo ir galimybių.

LMS atstovė Karolina Kucavičiūtė dalinasi priemonėmis reikalingomis stiprinti moksleivių psichologinę gerovę mokyklose - tai psichikos sveikatos stereotipų atsisakymas, kvalifikuotų specialistų rengimas darbui su mokiniais, efektyvių patyčių prevencijos programų įgyvendinimas:

„Visų pirma reikia garsiau kalbėti apie visuomenėje vyraujančius stereotipus dėl psichologinės pagalbos teikimo. Taip pat svarbu akcentuoti, kad trūksta kvalifikuotų specialistų, ypač regionų mokyklose. Įvairūs tyrimai rodo, jog mokyklose vis dar vyksta daug patyčių, tad reikėtų atsižvelgti į patyčių prevencijos programą, ją adaptuoti, naudoti inovatyvesnius metodus. Džiaugiamės, jog siekiama pokyčių emocinio raštingumo srityje, inicijuota Geros savijautos programa. Žinoma, ją reikia tobulinti, tačiau artimiausiu metu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija diskutuosime šia tema.“

Nors mokyklose pamažu įsivyrauja pokyčiai padėsiantys moksleiviams pagilinti savo žinias emocinio raštingumo srityje, tačiau yra būtina šia tema ir toliau informuoti mokinius, pedagogus, mokinių artimuosius ir visą visuomenę, atkreipiant dėmesį į moksleivių patiriamus iššūkius ir psichologinės pagalbos poreikį.

Remiantis pateiktais duomenimis galima teigti, kad Lietuvoje reikalinga stiprinti psichologinės pagalbos galimybes moksleiviams, formuoti sampratą, kad psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė bei prireikus paskatinti kreiptis paramos moksleiviui labiausiai priimtinu būdu.

Moksleivių psichologinės gerovės užtikrinimas yra būtinas ir reikalaujantis informuoti moksleivius, jų artimuosius, pedagogus bei visuomenę apie psichikos sveikatos svarbą.

Straipsnis yra LMS veiklos programos „Laikas jausti“ dalis.

Anonimiška pagalba ir emocinė parama moksleiviams:

1. Vaikų linija – 116111

2. Jaunimo linija - 8 800 28888

Šaltiniai:

[1] Oficialiosios statistikos portalas. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/
[2] Tyrimo „Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata“ (2018) išsamius rezultatus galite rasti čia.
[3] Daugiau informacijos apie Lietuvos moksleivių sąjungos veiklos programą „Laikas jausti“ galite rasti čia.
[4] Shoshani, A., & Steinmetz, S. (2014). Positive psychology at school: A school-based intervention to promote adolescents’ mental health and well-being. Journal of Happiness Studies, 15(6), 1289-1311.
[5] Plačiau apie Lietuvos moksleivių sąjungos atliktą tyrimą galite rasti čia.
[6] Jaunimo linija – statistika (2016). Plačiau galite rasti čia.