Tradiciniai lyčių vaidmenys ir toksiško vyriškumo apraiškos Lietuvoje

Aistė Zakarauskaitė

2021-09-02 4 min read

„Vyriškumo“ standartai

SIC Rinkos tyrimų apklausa „Vyriškumo vaidmenų krizė Lietuvoje“ parodė, kad Lietuvoje vyrauja ryškūs tradiciniai standartai koks turi būti „tikras“ ir „normalus“ vyras. Tyrime dalyvavę vyrai kaip pagrindinius „normalaus“ vyro bruožus įvardino sugebėjimą uždirbti pinigus, savo moters globojimą, savo vaikų priežiūrą, auklėjimą bei gebėjimą atlikti „vyriškus“ darbus [1]. Vyro įvaizdis ir vyriškumas vertinamas labai stereotipiškais standartais – darbo statusu, turto kiekiu ar partnerių skaičiumi. Šios tradicinės normos formuoja iš kartos į kartą perduodamą supratimą koks turi būti vyras ir kas yra „vyriška“. O šių standartų neatitinkantys vyrai išjuokiami ir diskriminuojami. Todėl galima teigti, kad Lietuvoje vyrai labai prisirišę prie tradicinių vyriškumo normų ir šeimose laikomasi patriarchalinių lyčių vaidmenų.

Domantės Januškaitės 2020 metais atliktas tyrimas parodė, kad egzistuojantys lyčių stereotipai labai prisideda prie žmogaus vertinimo visuomenės akimis - jei asmuo nepasižymi savo lyčiai būdingomis savybėmis jis laikomas „kitoks”, atsiranda netolerancija bei žmonių skirstymas į „vyriškus” ir „moteriškus”. Šis tyrimas atskleidė, kad vyrai „moteriškus“ vyrus laiko nevyriškais būtent dėl šių visuomenėje egzistuojančių lyčių stereotipų [2]. Šiam „moteriškam“ vyrui jie priskiria tokias savybes kaip jautrumas, rūpinimasis savo išvaizda, emocionalumas, psichologinis palūžimas ir nemokėjimas greitai spręsti iškilusių problemų. „Vyriškam“ vyrui anot šio tyrimo dalyvių būdingos „tvirtos“ savybės: fizinė jėga, logika, ištvermė ir greitas konfliktų išsprendimas. Toks tradicinis lyčių skirstymas išskiria ir skirtingas pareigas šeimoje – moteriai „priklauso“ gaminti maistą ir rūpintis vaikais, o vyras gyvena visuomeninį gyvenimą – dirba, siekia karjeros. Tokie stereotipiniai vyriškumo standartai gali ne tik žlugdyti “nepritampančių” vyrų savivertę, bet ir duoti kelią toksinio vyriškumo apraiškoms.

Toksiškas (trapus) vyriškumas ir lyčių vaidmenys Lietuvoje

Toksiškas vyriškumas apibūdinamas kaip vyriškumas paremtas smurtu, agresyvumu, jausmų užslėpimu ir seksualiniais norais. Toksinio vyriškumo apraiškų pradžia gali tapti tradicinių auklėjimo normų šeimoje keliami griežti standartai, kad berniukas turi būti stiprus, bebaimis, nerodyti savo emocijų. O dažnai ir filmuose emocionalūs, liekno sudėjimo ir drovūs vaikinai siekia tapti stipriais, išvaizdžiais ir populiariais. Tai formuoja klaidingą vyriškumo sampratą berniukams, kadangi ateityje susidūrus su visuomenėje dažnai nepriimtinais savo vyriškumo bruožais, jiems gali iškilti emocinių, psichologinių bei socialinių sunkumų siekiant atitikti visuomenės stereotipais paremtą idealą.

Toksiško vyriškumo bei tradicinių lyčių vaidmenų apraiškos gali prasidėti ir mokykloje. Istorijos mokytoja Marija Serbintaitė pastebi, kad kartais net ir patys mokytojai nesąmoningai naudoja seksistinius metodus ir išsireiškimus pamokų metu. Ji teigia:

„Klasėje, matematikos pamokoje, labai dažnai yra akcentuojama, kad berniukams matematika sekasi geriau. Dėl to labai liūdna, nes mes taip auginame nepilnavertes paaugles, kurios, patikėjusios šia melodija, vėliau netampa lyderėmis, ko mums, Lietuvoje, iš esmės labai trūksta. Trūksta moterų lyderių.”[3]

Tai rodo, kad tokie “teiginiai” apie vienos ar kitos lyties bruožus leidžia ir toliau klestėti egzistuojanties lyčių stereotipams bei tam tikra prasme diegia vaikams kas būdinga vienai ar kitai lyčiai. Verta atkreipti dėmesį, jog toks elgesys skatina tradicinius lyčių vaidmenis bei iš jų kylančias toksiško vyriškumo apraiškas. Šie stereotipai suponuoja, kad berniukai yra gabesni tiksliuosiuose moksluose, pasižymi lyderio savybėmis, yra stipresni ir pan., nors asmens turimi gebėjimai ir savybės nepriklauso nuo lyties.

Tačiau kodėl toks toksiškas vyriškumas gali būti trapus? Dažniausiai po tokia „tikro“ vyro kauke slepiasi jausmai ir išgyvenimai, kurių dėl tradicinių normų vyrai negali bei kartais ir nemoka išreikšti. Minėtas Domantės Januškaitės tyrimas atskleidė ir šią lyčių seksizmo įtaką Lietuvos vyrams. Lietuvoje vyrai linkę į emocinį šaltumą ir uždarumą, neteikiamas reikiamas dėmesys vyro emocinei būklei ir vyrų savybių skirtingumui. Nuo vaikystės berniukams yra kartojama, kad ašaros ir emocijos yra silpno vyro bruožas, todėl užaugę vyrai turi tarsi iš naujo mokytis suprasti ir išreikšti savo jausmus. Šie užslėpti jausmai dėl tradicinių auklėjimo normų dažnai gali būti išreiškiami žalingais būdais: smurtu prieš moterį, vaikus, įvairių visuomenės grupių diskriminavimu, panieka, jėgos demonstravimu prie kitus, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu, besaikiu lošimu ir pan. Nemokėdamas tvarkytis su patiriamu stresu ir emocijomis vyras šiuos žalingus būdus, kaip konfliktų sprendimo ar streso valdymo priemonę, gali naudoti ir ateityje.

Ką reikėtų daryti norint išeiti iš šio užsukto stereotipinių lyčių vaidmenų rato ir toksiško vyriškumo apraiškų pasakyti sunku, kadangi šios normos yra perduodamos iš kartos į kartą, laikomasi nuostatų kas yra normalu vienai ar kitai lyčiai, o kas ne. Todėl šios problemos sprendimo būdai turėtų būti ilgalaikiai. Istorijos mokytoja Marija Serbintaitė duodama interviu pastebi, kad daugelis žmonių užaugo sovietinėje santvarkoje ir susidėliojo tam tikras vyro ir moters pareigas bei vaidmenis visuomenėje. Ji teigia:

„Visuomenės dalį kviesčiau į diskusiją ir švietimą. Norėčiau, kad jie taptų atviresni, demonstruotų savo pavyzdžiu lyčių lygybę klasėse.” [3]

Tačiau tai gali tapti ne tik kvietimu mokytojams atsisakyti tradicinių lyčių normų klasėse, bet ir kvietimu visai visuomenei kritiškai pažvelgti į egzistuojančius lyčių stereotipus ir žalingas normas. Todėl reikalingas yra ir visuomenės informavimas bei švietimas lytiškumo, lyčių lygybės ir nestereotipinių lyčių vaidmenų temomis.

Informacijos šaltiniai:

1. Tereškinas, A. (2004). Vyrai, vyriškumo formos ir maskulinizmo politika šiuolaikinėje Lietuvoje: mokslinis-mokomasis leidinys. Vilnius.

2. Januškaitė, D. (2020). Vyriškumo kultūros aspektai Norvegijoje ir Lietuvoje XXI a. pradžioje.

3. Istorijos mokytojos Marijos Serbintaitės interviu apie lyčių stereotipus skaitykite čia:

4. Plačiau apie toksišką vyriškumą ir jo raišką visuomenėje skaitykite čia: