Persekiojimas

Rugilė Zmitrevičiūtė

2021-08-31 6 min read

Persekiojimas

Persekiojimas gali būti apibrėžiamas kaip viena iš psichologinio smurto formų. Tai tyčinis, pakartotinis ir grasinantis elgesys. Verta pabrėžti ir tai, kad šis elgesys nepageidaujamas ir įkyrus, turi tendenciją stiprėti, taigi gali baigtis fiziniu užpuolimu, seksualiniu smurtu ar net nužudymu.

Lietuvoje persekiojimas nėra kriminalizuotas, o tai gana retas atvejis Europoje (22 Europos šalys persekiojimą yra įtraukę į savo nacionalinius teisės aktus, o tai reiškia, kad persekiojimo sąvoka yra įtvirtinta tų šalių įstatymuose ir už tokią veiką gresia atitinkamos sankcijos). Nepriklausomo žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos Europos Sąjungoje (ES) kompetencijos centro (toliau - FRA) tyrimo rezultatai rodo, kad Europos Sąjungoje persekiojimas yra stipriai paplitęs reiškinys – 18 proc., FRA tyrime apklaustų moterų yra patyrusios persekiojimą nuo 15 metų amžiaus. Ši ataskaita pagrįsta pokalbiais su 42 000 moterų visose 28 ES valstybėse narėse. Deja, duomenys rodo, jog apie 74 proc. persekiojimo atvejų (net ir sunkių) nebuvo pranešta policijai. 

FRA skatina šalis keisti įstatyminę bazę, kad joje būtų užtikrintos tinkamos įgyvendinimo priemonės, efektyvi kreipimosi sistema bei galimybės persekiotojams skirti atitinkamas sankcijas. FRA pastebi, kad dėl skaudžių persekiojimo padarinių reikalingos specializuotos paramos tarnybos. Šiame moterų populiacijos tyrime taip pat išryškinama kokiais būdais pasireiškia persekiojimas:

- Apie 14 proc. moterų nuolat gavo to paties asmens užgaulias ar grasinančias žinutes ir (ar) skambučius;

- 8 proc. buvo persekiojamos fiziškai, jų buvo laukiama prie namų ar darbo vietos; 

- 3 proc. turtas buvo sugadintas persekiotojo;

- 21 proc. patyrusių persekiojimą moterų buvo persekiojamos daugiau kaip dvejus metus.

Nors Lietuvoje nėra oficialios statistikos apie persekiojimo paplitimą, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai atliko pas juos patenkančių smurto artimoje aplinkoje atvejų analizę, po kurios paaiškėjo, kad persekiojimo atvejai sudarė apie 10 proc. visų per 2019 metų ketvirtį gautų pranešimų. [2] Persekiojimo statistika - gąsdina, kaip ir šio reiškinio pasekmės, kurios yra ilgalaikės ir trikdančios asmens gyvenimą bei pažeidžiančios pamatines žmogaus teises.

Persekiojimo aukos patiria didelį stresą ir baimę, dažnu atveju ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo artimųjų. Persekiotojo veiksmai gali sutrikdyti aukos veikimo laisvę, pakenkti socialiniam bei profesiniam gyvenimui (dėl noro persekiotojo išvengti gali tekti nuolat keisti gyvenamą vietą, kontaktinius duomenis, nusistovėjusius įpročius ar rutiną, tuo pačiu patiriant didelį nerimą ir baimę dėl galimų persekiotojo veiksmų). Pavojingiausias persekiojimo aspektas yra tas, kad ši veika dažnai gali būti vykdoma ruošiantis fiziškai užpulti auką. JAV statistika atskleidžia, jog 76 proc. moterų, kurias nužudė buvęs partneris, prieš tai buvo persekiojamos to paties partnerio, 85 proc. pasikėsinimą nužudyti išgyvenusių moterų taip pat buvo persekiojamos, o 54 proc. nužudytų moterų buvo pranešę apie persekiojimą policijai prieš tai, kai jas nužudė.[3]

Tuo tarpu įstatyminė bazė Lietuvoje šiuo klausimu yra išties silpna. Auka, susidūrusi su persekiojimu, į policiją gali kreiptis nebent pagal LR baudžiamojo kodekso (BK) 145 straipsnį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas). Visgi, šis straipsnis yra taikomas tik ypač rimtais grasinimais ir bauginimais pasižymintiems persekiojimo atvejams:

- grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą (baudžiama tik jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas);

- terorizavimas grasinant žmogų susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingas bauginimas naudojant psichinę prievartą;

Taigi, mažesnę grėsmę gyvybei keliantys, nesistemingi, bet ne mažiau pavojingi persekiojimo atvejai šiuo straipsniu nėra užkardomi - auka lieka be galimybės gauti apsaugą ir sulaukti teisingumo.

Lietuvos teismų praktika

Lietuvos teismų praktika patvirtina išvadą, jog pagal 145 straipsnį nuteisiami tik labai žiaurius, realius ir sistemingus grasinimus ar terorizavimo atvejus vykdę persekiotojai. Pavyzdžiui:

,,Šioje byloje aktuali antroji veikos rūšis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą <...> Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį <...>.’’[4]

,,E. S., sistemingai baugindamas nukentėjusiąsias (t. y. grasindamas jas nužudyti, išprievartauti, be kita ko, ir gana brutaliu būdu; grasindamas taip pasielgti ir su A. B. artimaisiais; persekiodamas, pavyzdžiui, A. B. per „Facebook“ paskyrą, mokymosi įstaigos elektroninį paštą, asmeninį elektroninį paštą, „Skype“ programą; J. T. per jos tarnybinį elektroninį paštą; O. P. mobiliojo ryšio telefonu ir pan.), sukūrė situaciją, kad nė viena iš jų asmeniškai negalėjo jaustis saugi”[5]

,,M. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė savo šeimos nariui sveikatą ir grasino jį nužudyti <...> būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įspyrė ir sudavė rankomis ne mažiau kaip vienuolika kartų sugyventinei U. Š. į įvairias kūno vietas, taip padarė jai poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, smakre, pakaušyje, pilve, kairiame šone, juosmenyje, kairėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos penktame piršte, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, ir kitaip smurtavo – tampė ją už plaukų, rankomis suėmė jos galvą ir trankė į sieną, grasindamas nukentėjusiąją užmušti, sakydamas, jog „vaikai jaučia, kad šiandien nebeliks mamos“.”[6]

Akivaizdu, jog BK 145 straipsnis nėra tinkama ir pakankama priemonė siekiant užtikrinti asmenų, patiriančių įvairaus pobūdžio persekiojimą, saugumą ir gerovę. Šiuo straipsniu baudžiami tik labai sunkūs ir didelę grėsmę gyvybei ir (ar) sveikatai keliantys veiksmai, todėl dalis persekiojimo atvejų lieka neužkardyti.

Iššūkiai siekiant pokyčio

Stambulo konvencija, kurią vis dar delsiama ratifikuoti Lietuvoje, taip pat įpareigoja šalis kriminalizuoti persekiojimą kaip vieną iš smurto formų. Konvencijos ratifikavimas davė naudos kitose ES šalyse, kurios ėmėsi atitinkamų priemonių - persekiojimas buvo kriminalizuotas Ispanijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje.[7] Lietuva atitinkamą įstatymo projektą (baudžiamojo kodekso papildymas 1671 straipsniu. Neteisėtas žmogaus persekiojimas) paruošė 2019 metais, tačiau šis projektas vis dar nėra patvirtintas.[8] Šis pakeitimas reikštų, kad baudžiamoji atsakomybė grėstų asmeniui, kuris:

- sistemingai persekioja žmogų prieš aiškiai išreikštą jo valią, bandydamas susisiekti su juo tiesiogiai, per kitus asmenis, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis.

2021 metais Lietuvos žmogaus teisių centras ir Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras inicijavo kreipimąsi, raginantį Seimo narius kuo skubiau tęsti šio įstatymo projekto svarstymo procedūrą. Kreipimusi buvo skatinama atsižvelgti į įstatyminės bazės persekiojimo atvejais spragas ir priimti baudžiamojo kodekso papildymą 167 straipsniu pavasario sesijoje[9], deja persekiojimo kriminalizavimo procesas nepasistūmėjo.

Persekiojimo kriminalizavimo svarba

Atlikti tyrimai rodo, kad persekiojimas dažnu atveju yra susijęs su smurtu artimoje aplinkoje ar (ir) skyrybomis po smurtinių išpuolių. Buvusio partnerio persekiojimas yra dažnesnis reiškinys nei nepažįstamojo ir kelia didelį pavojų aukai, kuri yra nepalankioje galios pozicijoje prieš smurtaujantį persekiotoją. Buvusio partnerio persekiojimas statistiškai daug dažniau pasibaigia rimtu fiziniu arba seksualiniu išpuoliu, lyginant su nepažįstamo persekiotojo.[10]

Apibendrinus, persekiojimas yra rimtas nusikaltimas, aukoms sukeliantis didelį stresą ir pavojų, pažeidžiantis jų prigimtines teises (teisę į gyvybę, sveikatą, laisvę ir asmens saugumą, saviraiškos laisvę, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Šis klausimas turi būti įtrauktas į politinę darbotvarkę bei kriminalizuotas taip pat ir dėl to, jog tai yra didelė smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje dalis. Norint mažinti smurto artimoje aplinkoje atvejus, Lietuvoje turi būti priimti atitinkami įstatymų pakeitimai, užtikrinantys nukentėjusiųjų teises ir įtvirtinantys proporcingas sankcijas smurtaujantiems bei persekiojantiems asmenims.

Šaltiniai:

1.Smurtas prieš moteris. ES masto apklausa, 2014. FRA

https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra-2014-vaw-survey-at-a-glance-oct14_lt.pdf

2.D. Puidokienė. Persekiojamas žmogus išgyvena nerimą, gėdą ir bejėgiškumą

https://manoteises.lt/straipsnis/dalia-puidokiene-persekiojamas-zmogus-isgyvena-nerima-geda-ir-bejegiskuma/

3.Facts about Domestic Violence and Stalking. NCADV

https://assets.speakcdn.com/assets/2497/domesticviolenceandstalkingncadv.pdf

4.Lietuvos Aukščiausiojo teismo, baudžiamųjų bylų skyriaus, Byla Nr. 2K-90-689/2018

https://eteismai.lt/byla/174864627591561/2K-90-689/2018?word=LR%20BK%20145%20str%20terorizavo

5.Lietuvos Aukščiausiojo teismo, baudžiamųjų bylų skyriaus, Byla Nr. 2K-346-303/2017

https://eteismai.lt/byla/228473222667102/2K-346-303/2017?fbclid=IwAR1zRdmbPOOWpVw0PmNuo28bGvdKvzosdv50qB7CJQYDFBxPW0ElzMGsFME

6.Lietuvos Aukščiausiojo teismo, baudžiamųjų bylų skyriaus, Byla Nr. 2K-220-628/2019

https://eteismai.lt/byla/241109334135191/2K-220-628/2019?word=LR%20BK%20145%20str%20terorizavo

7.Tackling violence against women and domestic violence in Europe. The added value of the Istanbul Convention and remaining challenges, 2020

https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2020/658648/IPOLSTU(2020)658648EN.pdf

8.Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 1671 straipsniu įstatymo projektas.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/e3556130aec311e9b43db72f2154cfa0?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=b1ac0623-abf8-49b7-b893-fbb1a9d4eb2

9. Dėl lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 1671 straipsniu įstatymo projekto Nr.XIIIP-3746

https://manoteises.lt/wp-content/uploads/2021/03/2021-03-08-delpersekiojimoBK_itvirtinimo.pdf

10. White, Eleanor, Nicholas Longpré, and Ewa B. Stefanska. "Stalking behaviors presented by ex-intimate stalkers: A victim’s perspective." Journal of interpersonal violence, 2020.

https://pure.roehampton.ac.uk/ws/files/2976582/ThewheelofchangemovesonAssessingtheseverityofstalking_behaviour.pdf