Seksualinio priekabiavimo problematika ir reglamentavimas Lietuvoje

Seksualinis priekabiavimas vis dar yra normalizuojamas, o netinkamas seksualinio pobūdžio elgesys lyginamas su flirtu bei dėmesio rodymu, kurio turėtų norėti kiekvienas asmuo. Teisinis reglamentavimas bei teikiama pagalba taip pat ne visada atitinka seksualinį priekabiavimą patyrusių asmenų teises ir poreikius. Todėl siekiant kovoti su šia smurto forma yra būtinas viešumas, žmonių įgalinimas bei diskusija apie galimus sprendimo būdus.

Seksualinio priekabiavimo problematika

Dažniausiai seksualinį priekabiavimą patiria moterys. Remiantis ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) duomenimis, apie 45–55% moterų, gyvenančių Europos šalyse, jau nuo 15 m. yra patyrusios seksualinį priekabiavimą. Lietuvoje šis skaičius siekia apie 35% [1]. Tai reiškia, kad dar paauglystėje merginoms tenka susidurti su nepageidaujamu elgesiu bei nepadoriais pasiūlymais. Tačiau dažnai apie seksualinio priekabiavimo atvejus nėra pranešama teisėsaugos institucijoms. Tam daro įtaką vyraujanti viktimizacija, lyčių nelygybė bei lyčių vaidmenys, pagal kuriuos tikimasi, jog moteris turi patenkinti bet kokius vyro seksualinius poreikius.

Seksualinis priekabiavimas neretai tapatinamas ir su flirto apraiškomis. Toks požiūris formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie seksualinį priekabiavimą patyrusius asmenis, ir pateisina smurtautoją. Nevyriausybinės organizacijos „Stebėk teises“ kalbinta Mintautė Jurkutė – diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, išskiria keletą visuomenės grupių, tarp kurių vyrauja šis mitas: „Seksualinį priekabiavimą flirtui prilygina dažniausiai patys priekabiautojai arba asmenys, kurie nemato tokio elgesio pasekmių, nėra asmeniškai susidūrę arba natūraliai visuomenėje užima labiau privilegijuotą vietą. Savo darbo praktikoje matau, kad dažniausiai šio sugretinimo griebiasi vyrai, bandantys šią temą nuleisti juokais, sumažinti problemą bei parodyti, kad tai nėra rimta problema – „gi kam nepatinka dėmesio rodymas?“.“

Specialistė teigia, kad seksualinio priekabiavimo problematika yra susijusi su baime bei neturi nieko bendra su dėmesio rodymu: „O problema čia yra tame, kad žmonės, kurie asmeniškai niekuomet su tokiu elgesiu nesusidūrė ir negali suprasti, kaip tai baugina, žemina, priverčia pasijausti blogai, nepatogiai, jaustis mažesne*, sudaiktina, nužmogina ir pan. Visos moterys, kurios bent kartą yra patyrusios tokį elgesį savo atžvilgiu, gali patvirtinti, kad tai yra nemalonu ir niekuo nepanašu į romantinį santykį. Dargi, kadangi toks elgesys dažniausiai vyksta ne prie kitų asmenų, bet esant dviese, paslapčiomis ir pan. – tai kuria bauginančią ir priešišką aplinką. Žmogus gali natūraliai pradėti vengti susitikti su prie jo(s) priekabiaujančiu asmeniu, nedalyvauti kitose socialinėse veiklose, kuriose dalyvauja priekabiaujantis asmuo ir pan.“

M. Jurkutė pažymi, kad visuomenėje moterų patirtis yra nuvertinama: „Tai yra viena iš moteris mažinančių, seksistinių/mizoginiškų praktikų mūsų visuomenėje – nuvertinti neigiamas moterų patirtis, ypač jei tai susiję su dominuojančios visuomenės grupės (šiuo atveju – vyrų) elgesiu.“ Todėl ji ragina įgalinti moteris kalbėti ir dalintis istorijomis: „Visų pirma reikėtų daugiau kalbėti apie tai, ištraukti į šviesą šias nematomas moterų patirtis, padaryti jas matomas. Taip atsiskleis šių patirčių mastas. Juk ir su judėjimu #metoo buvo panašiai. Iš pradžių gal ir atrodė, kad „na, kažkam pasitaikė“, bet tas masiškumas visame pasaulyje buvo absoliutus wow. Tai suveikė, tai sustiprino pačias moteris, kurios staiga įgavo apčiuopiamą ir galingą balsą, tapo matomos. O tada jau galima ir daugiau kalbėti apie tai, kaip užkardyti tokį elgesį, kaip kurti saugią aplinką, užtikrinti, kad niekas niekada to nepatirtų nei darbe, nei švietimo įstaigose, nei įsigyjant prekes ar paslaugas ir pan.“

Seksualinis priekabiavimas – lyčių nelygybės išraiška

Žvelgiant į seksualinio priekabiavimo problematiką galima pastebėti sąsajas su lyčių nelygybe. M. Jurkutė atkreipia dėmesį, kad: „Priekabiavimas yra lyčių nelygybės išraiška, elgesio, kuriuo pasireiškia lyčių nelygybė, forma. Kitaip tariant, lyčių nelygybė tarp kitų savo formų gali pasireikšti tiek priekabiavimu dėl lyties, tiek seksualiniu priekabiavimu.“

Specialistė pažymi, kad priekabiavimas vyksta dėl nelygiavertės galios pozicijos. Šis bruožas gali būti būdingas ne tik seksualiniam, bet ir visų formų priekabiavimui: „Priekabiavimas prie asmens dažniausiai vyksta dėl nelygiavertės galios pozicijos: didesnę galią turintis asmuo priekabiavimu kitam asmeniui parodo jo „žemesnę“, nelygiavertę vietą. Priekabiauti galima ir dėl kitų asmens tapatybės bruožų, tokių kaip odos spalva, amžius, negalia, religija ir t. t. Bet mechanika čia ta pati, ar lyties pagrindu, ar bet kuriuo kitu – šiuo elgesiu yra brėžiama santykių linija: „aš taip su tavimi elgiuosi, nes noriu/galiu“.“

Seksualinio priekabiavimo (ne)reglamentavimas

Nepaisant to, kad seksualiniu priekabiavimu apibrėžiamas bet koks nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys, šio termino reglamentavimas LR teisinėje sistemoje yra skirtingas. Remiantis LR baudžiamuoju kodeksu (152 str.), seksualinis priekabiavimas yra identifikuojamas tik esant pavaldumo santykiams – „<...> pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens“ [2].

Seksualinį priekabiavimą apibrėžia ir kiti LR įstatymai – moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas bei Darbo kodeksas. M. Jurkutė pažymi, kad šiuose dokumentuose esanti seksualinio priekabiavimo sąvoka nėra susijusi tik su pavaldumo santykiais: „Tiek viename, tiek kitame įstatymuose yra numatyta pareiga darbdaviui(-ei) užtikrinti, kad darbuotoja(s) nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Darbo kodeksas netgi numato, kad seksualinis priekabiavimas arba priekabiavimas dėl lyties yra laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir dėl to gali būti nutraukta darbo sutartis su darbuotoju. Tad pavaldumo buvimas arba nebuvimas nėra kliūtis tokį elgesį patyrusiam asmeniui dėl to kreiptis bei ieškoti pagalbos.“ Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme taip pat numatomas seksualinio priekabiavimo draudimas švietimo ir paslaugų teikimo srityse.

Pagalba seksualinį priekabiavimą patyrusiems asmenims

Mintautė Jurkutė atkreipia dėmesį, kad vienas iš pagrindinių ir pirminių pagalbos šaltinių, patyrus seksualinį priekabiavimą, turėtų būti policija: „Susidūrus su seksualinio pobūdžio elgesiu gatvėje (visiškai nesvarbu, ar iš pažįstamo, ar iš nepažįstamo asmens) vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais galima kreiptis į policiją.“.

Tačiau atsakomybės taikymas už nepageidaujamą elgesį gali būti problematiškas: „Deja, tai dažnai nėra veiksminga pagalba, nes tokio elgesio epizodai gali būti labai trumpi, greiti ir pateikti įrodymus ar priversti priekabiaujantį asmenį atsakyti už tai gali būti pernelyg sudėtinga. Tad veiksmingiausia tokiose situacijose yra viešumas. Pavyzdžiui, būtų galima įgarsinti nepageidaujamą elgesį, pasakyti priekabiaujančiam asmeniui, kad toks elgesys yra netinkamas ir pan. Tiesa, reikėtų tai daryti saugiai, nekeliant pavojaus savo saugumui. Tokiose situacijose labai padeda kitų asmenų palaikymas ir priekabiavimo pasmerkimas.“ – tęsia specialistė.

M. Jurkutė taip pat pažymi, kad patyrus seksualinį priekabiavimą esant pavaldumo ar darbiniams santykiams būtina kreiptis reikiamos pagalbos į atsakingus asmenis ar institucijas: „Darbe seksualinį priekabiavimą patyręs asmuo (nesvarbu, ar iš kolegos, ar iš asmens, kuriam turi pavaldumą) turėtų pirmiausia kreiptis į savo darbdavį (-ę) ar darbdavio (-ės) įgaliotą asmenį, švietimo įstaigoje – į jos vadovą (-ę). Jei priekabiauja darbdavys (-ė), galima kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, Darbo inspekciją arba Darbo ginčų komisiją dėl to, kad darbdavys (-ė) neatlieka pareigos užtikrinti, kad tokio elgesio asmuo savo darbe nepatirtų.“. Taip pat Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gali teikti konsultacijas dėl seksualinio priekabiavimo atvejų bei padėti rasti tinkamas pagalbos galimybes.

* „Seksualinį priekabiavimą patirti gali ir vyrai, tačiau absoliuti dauguma nukentėjusių nuo seksualinio priekabiavimo yra moterys dėl istoriškai susiklosčiusios lyčių nelygybės visuomenėje. Tad čia ir toliau kaip sinonimą nukentėjusiam asmeniui naudoju moterišką giminę. Vis dėlto nenoriu paneigti ar nuvertinti vyrų patirčių, kurie su tokiu elgesiu taip pat susiduria arba gali susidurti.“ – M. Jurkutės pastaba.

Straipsnis yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto, „Smurtas artimoje aplinkoje – kaip atpažinti ir ištrūkti“, dalis.

Šaltiniai:

[1] FRA. (2015). Violence against women: an EU-wide survey. Prieiga per internetą:
[2] Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. 152 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas. Prieiga per internetą: