Psichologinės pagalbos stigma: pokalbis su „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovu psichologu Mykolu Kriščiūnu

Lietuvoje kreipimasis psichologinės pagalbos vis dar yra siejamas su stereotipais, žeminančiais psichikos sutrikimus turinčius asmenis. Dėl vyraujančios stigmos kvestionuojama psichologinės pagalbos nauda ir patikimumas. Apie psichologinės pagalbos stigmą, jos mažinimo būdus ir emocinės gerovės svarbą kalbamės su psichologu bei „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovu Mykolu Kriščiūnu.

Visuomenės nuostatos ir psichologinės pagalbos stigma

Neretai visuomenėje kreipimasis psichologinės pagalbos yra siejamas su stereotipais psichikos sveikatos srityje bei neigiamu požiūriu į pagalbą ir asmenis, turinčius psichikos sveikatos sutrikimų. Psichologas Mykolas Kriščiūnas pastebi, kad ilgą laiką Lietuvoje psichikos sveikatos temos buvo laikomos tabu: „Lietuvos visuomenėje ilgą laiką bet kokia tema, susijusi su psichologine sveikata, buvo tabu – tiek kalbėti apie psichinius sutrikimus, tiek apie psichologines problemas, tiek apie pagalbos būdus bei prieinamumą.“

„Galima tik pasidžiaugti, kad nevyriausybinių organizacijų, valstybės institucijų, bei pavienių žmonių pastangomis, psichinė sveikata yra traukiama iš šešėlio ir prilyginama fizinei sveikatai. Jausti psichinius sunkumus nėra gėda, o rūpintis savimi ir ieškoti pagalbos yra svarbu ir būtina.“ – teigia „Jaunimo linijos“ atstovas.

Kalbant apie psichologinės sveikatos stigmą labai svarbu pabrėžti, kad tai gali reikštis tiek individualiame, tiek visuomeniniame lygmenyse. M. Kriščiūnas teigia, kad žmogus gali jausti gėdą bei baimę būti pasmerktas dėl jaučiamų emocinių sunkumų: „Individualiame lygmenyje stigma gali pasireikšti per nenorą pripažinti, kad psichologinės problemos egzistuoja, kad turėti psichinių sunkumų gali kiekvienas žmogus, priklausomai nuo gyvenimo aplinkybių. Taip pat žmogus gali jausti gėdą patiriant emocinius ar psichinius sunkumus. Taip pat baimė ir nenoras kreiptis pagalbos, baimė būti pasmerktam.“

Visuomeniniame lygmenyje besireiškianti psichologinės pagalbos stigma yra glaudžiai susijusi su neigiamu visuomenės požiūriu į psichologinius sunkumus patiriantį žmogų. „Jaunimo linijos“ atstovas pastebi, kad stigma ir diskriminacija yra labai glaudžiai susijusios kalbant apie psichikos sveikatą: „Visuomenės lygmenyje stigma pasireiškia smerkimu, „rodymu pirštu”, žmogaus, patiriančio sunkumus, „nurašymu”. Dažniausiai stigma ir diskriminacija eina išvien: stigma yra neigiamas požiūris į žmogų dėl jo psichinės sveikatos, o diskriminacija – jį dėl to žeidžiantis, engiantis elgesys.“

Kaip pastebi psichologas, neretai ši stigma gali reikštis tiesiogine emocinius sunkumus patiriančio asmens diskriminacija: užgauliojimu, patyčiomis ir pan. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis (2019), neretai žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra klijuojamos žeminančios etiketės, kvestionuojamas jų patikimumas, gebėjimai, žinios [1]. O tai prisideda prie nenoro bei baimės kreiptis psichologinės pagalbos dėl visuomenėje vyraujančio stigmatizuojančio požiūrio.

Mykolas Kriščiūnas dalinasi, kad „Jaunimo linijoje“ pagalbą teikiantys savanoriai taip pat susiduria su tam tikra psichologinės pagalbos stigma – besikreipiančių baime dėl pokalbių konfidencialumo ir anonimiškumo: „ „Jaunimo linijos“ savanoriai teikdami emocinę paramą dažniausiai susiduria su besikreipiančiųjų nežinomybe: „Ką man kalbėti?“; „Kas mus išgirs/sužinos, kad skambinu?“. Savanoriai mokosi ir pokalbiuose atliepia į tai, jog mūsų teikiama emocinė parama yra anoniminė ir konfidenciali, o žmonės yra laisvi kalbėti apie tuos emocinius sunkumus, kurie jiems yra aktualūs, t.y., nėra per menko psichinio skausmo. Tiek mūsų patirtis, tiek įvairūs tyrimai rodo, jog kreipiantis pagalbos dėl psichologinių sunkumų žmonėms itin padeda konfidencialumas bei žinojimas, kad jų sunkumai liks ten, kur jais ir pasidalino, šiuo atveju – „Jaunimo linijoje“.“

Kreipimasis psichologinės pagalbos

M. Kriščiūnas pastebi, kad egzistuoja ir stereotipai apie psichikos sveikatos sistemoje dirbančius specialistus: tikimasi, jog jie išspręs visus iššūkius arba manoma, kad jie niekuo nepadės: „Žmogus gali jausti gėdą, kad nepavyksta susitvarkyti pačiam. Taip pat kyla baimė, kad aplinkiniai sužinos ir dėl to pasmerks. Kartu gali trukdyti lūkesčiai. Visuomenėje yra daug stereotipų, susijusių su psichologine pagalba – vieni į psichologus žiūri kaip į visagalius, kiti psichikos sveikatos specialistus gali vertinti kaip apsimetėlius. Dėl skirtingos informacijos ir prieštaringų požiūrių žmonėms gali būti sunku susidaryti įvairiapusį požiūrį į tai, kuo psichikos sveikatos specialistai išties gali padėti.“

Svarbu suprasti, kad psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė. Psichologas M. Kriščiūnas pateikia iliustratyvų pavyzdį, parodantį, kad esant poreikiui yra itin svarbu ieškoti reikiamos pagalbos: „Paprasčiausias pavyzdys: kai skauda dantį, juk neketini išsirauti jo pats, o eini pas dantistą. Kodėl nesikreipi į specialistus, kai skauda sielą/širdį? Svarbu suvokti, kad pajutus sunkumus, svarbu netylėti, apie juos kalbėti ir visų pirma su artimiausiais žmonėmis, tais, kuriais pasitikite. Jei nepavyksta, siūloma skambinti į emocinės paramos linijas, kur skambinantiesiems visų pirma suteikiama emocinė parama – jie išklausomi, atliepiami, išbūnama su jų jausmais. Sunkumams nepraeinant ilgesnį laiką arba jaučiant, kad jie yra gilesni, skatinama kreiptis į psichologus ar psichoterapeutus tęstinei pagalbai.“

„Pirmiausia – svarbu sau pripažinti, ar šią pagalbą aš išties pasiruošęs priimti. Žmogaus psichika yra lanksti ir su daugeliu kasdienių iššūkių mes susitvarkome savomis jėgomis – kartais tiesiog vieni, kartais – su draugų, mėgstamų veiklų ar kita netoliese esančia pagalba. Jeigu savų jėgų neužtenka, o galbūt tiesiog iškart norisi specialistų pagalbos, – sunkioje situacijoje galima iškart kreiptis ir į juos. Vienas svarbiausių psichinės higienos elementų – nelikti vienam, ar tai būtų specialistai, ar kiti žmonės, kurie galėtų padėti. Kreipimasis į specialistus jau parodo mums patiems, kad šio sunkumo nenešime vieni ir esame pasiryžę jį įveikti kartu su kitais padėti norinčiais ir gebančiais žmonėmis.“ – tęsia specialistas.

Psichologinės pagalbos stigmos mažinimas

„Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas atkreipia dėmesį, kad siekiant mažinti psichologinės pagalbos stigmą labai svarbus atvirumas ir psichikos sveikatos temų nagrinėjimas įvairių pokalbių metu: „Tik atvirumas ir kuo dažnesnis kalbėjimas apie tai. Labai svarbu, kad žmonės nebebijo prisipažinti, kad jie vaikšto į asmenines terapijas arba, kad reguliariai kalbasi su psichologu – tas atvirumas sklinda ir užkrečia daugelį žmonių.“

Reikšmingas yra ir žymių žmonių, nuomonės formuotojų bei turinio kūrėjų vaidmuo, siekiant atkreipti dėmesį į psichikos sveikatos svarbą. Psichikos sveikatos srityse dirbantys specialistai taip gali formuoti teigiamą ir pozityvų požiūrį į psichologinę pagalbą.

„Labai svarbu ir tai, kad apie psichologinius sunkumus ir kaip su jais dorojasi, viešai kalba ir žymūs žmonės, vadinamieji „influenceriai“ – jie savo pavyzdžiu daro teigiamą įtaką jaunų žmonių požiūriui į psichinę sveikatą. Psichikos sveikatos specialistai taip pat vis dažniau kalba apie tai, kaip atrodo psichologinė pagalba, kad žmonės susidarytų tinkamus lūkesčius prieš jos ieškodami. Baimė ir nežinomybė prieš kreipiantis į specialistus yra itin dažnos emocijos, o papildoma informacija ir padrąsinimas gali padėti sunkumų turintiems žmonėms.“ – teigia M. Kriščiūnas.

Prie psichologinės pagalbos stigmos mažinimo prisideda ir „Jaunimo linija“ bei kitos emocinę paramą teikiančios linijos: „Jaunimo linijos” savanoriai kiekvieną dieną teikia emocinę paramą telefonu ir internetiniais pokalbiais ir nuolat skatina kalbėti ir išsakyti savo jausmus, kai tampa sunku. „Jaunimo linija” kaip nevyriausybinė organizacija šviečia jaunus žmones ir visą visuomenę apie emocinės paramos reikšmę, apie būtinybę rūpintis savo emocine ir psichine sveikata taip pat, kaip savo fizine sveikata.“

Siekiant mažinti psichikos sveikatos stigmą itin svarbu yra didinti visuomenės informuotumą ir sąmoningumą, jog psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė sveikata. Pajutus psichologinės pagalbos poreikį, būtina nedelsti ir kreiptis į emocinę paramą teikiančias pagalbos linijas arba į psichikos sveikatos priežiūros sistemoje dirbančius specialistus.

Daugiau informacijos apie psichologinę pagalbą teikiančias linijas galite rasti čia.

Straipsnis yra Anykščių rajono savivaldybės finansuojamo projekto, „Psichikos sveikatos stiprinimas, savižudybių ir smurto prevencija Anykščių rajone“, dalis.

Šaltiniai:

[1] Valstybinis psichikos sveikatos centras. (2019). Psichikos sveikatos sutrikimų stigmatizavimas ir jo mažinimas. Prieiga per internetą: