Seksualinis smurtas artimoje aplinkoje

Viešojoje erdvėje seksualinis smurtas, nepaisant to, kad yra žmogaus teisių pažeidimas, neretai aptariamas kaltinant auką, o ne smurtautoją. Kyla klausimas, kodėl mūsų visuomenėje aukos kaltinimas yra toks paplitęs, o tema stigmatizuojama ir apie tai nėra pakankamai kalbama? Verta pabrėžti, kad seksualinis smurtas porose, be viktimizacijos viešinamas itin retai, nors tokia prievarta tarp partnerių yra viena iš smurto artimoje aplinkoje formų. Seksualinis smurtas, kartu su kitomis smurto rūšimis, yra kompleksinio smurto artimoje aplinkoje fenomeno dalis. Tai reiškia, kad prievartinis aktas nėra atskiras incidentas - prievarta dažnu atveju veikia su kitomis smurto formomis (ekonominiu, psichiniu, fiziniu smurtu) taip stengiantis toliau silpninti, izoliuoti ir kontroliuoti auką. [1] Taigi, šio straipsnio tikslas yra aptarti seksualinio smurto paplitimą, pasekmes, įstatyminę bazę Lietuvoje bei nuomonę, vyraujančią viešajame diskurse.

Statistika ir seksualinio smurto pasekmės

Fiziškai smurtaujantys asmenys dažnu atveju naudoja ir seksualinį smurtą. Nepriklausomo žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos Europos Sąjungoje (ES) kompetencijos centro (toliau - FRA) duomenimis ES iš visų partnerį turinčių ar turėjusių moterų (nuo 15 metų amžiaus) 22 proc. yra patyrusios partnerio fizinį ir (arba) seksualinį smurtą. Lietuvoje šis procentas dar didesnis už ES vidurkį – 24 proc. Daugiau nei pusė moterų ES patyrė pakartotinį artimų partnerių seksualinį smurtą, 31 proc. tokių aukų dabartinio partnerio buvo išžagintos šešis ar daugiau kartų. [2] Tyrimai rodo, kad nepaisant tokios didelės šio smurto pasikartojimo rizikos, išprievartavimas santuokoje yra labiausiai nepranešamas iš visų seksualinio smurto nusikaltimų. Tik 36% visų išžaginimo aukų praneša apie tai policijai, o moterų pranešančių apie neteisėtus sutuoktinio veiksmus dalis dar mažesnė. [3] Taigi, verta kalbėti apie moterų būklę patyrus seksualinį smurtą artimoje aplinkoje. Dažniausiai įvardijamos emocijos po seksualinio smurto atvejo yra pyktis, baimė, gėda. Susiduriama ir su tokiomis psichologinėmis problemomis kaip pasitikėjimo savimi praradimas, didelis pažeidžiamumo jausmas, nerimas bei depresija. Maždaug ketvirtadaliui seksualinio smurto aukų (iš 1 863 apklaustųjų) ES būtent gėdos jausmas buvo ta priežastis, dėl kurios apie atvejį jos nepranešė nei policijai, nei jokiai kitai organizacijai. [2] Su gėdos jausmo kilimu ir moterų teisių pažeidimu artimoje aplinkoje didele dalimi susiję visuomenėje gajūs stereotipai, tradiciniai lyčių vaidmenys bei aukos kaltinimo ir atsakomybės permetimo moterims kultūra. Žalingos stereotipinės nuostatos suponuoja tokią situaciją, kai vyrauja ne tik lyčių nelygybė, bet ir normalizuojami bei pateisinami moterų teisių pažeidimai.

Situacija Lietuvoje: įstatyminė bazė ir viešasis diskursas

Lietuvos įstatyminėje bazėje seksualinė prievarta artimoje aplinkoje nėra atskirai reglamentuojama. Visgi, nusikaltusiems gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal XXI Baudžiamojo kodekso skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) straipsnius. Už LR BK 149 (Išžaginimas), 150 (Seksualinis prievartavimas) ir 151 (Privertimas lytiškai santykiauti) straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas asmeniui gali tekti atsakyti ir tuomet, kai nėra nukentėjusiojo skundo. [4] Tai reiškia, jog ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų gali būti pradėtas ir tuomet, kai apie smurtą praneša kiti asmenys, pvz.: kaimynai, išgirdę triukšmą ar pan. Remiantis Stambulo konvencija, santykiuose vyraujantis intymumas ir pasitikėjimas tarp esamų ar buvusių artimų partnerių seksualinio smurto atvejais suponuoja sunkinančias aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti skiriant bausmę. [5] Be kita ko, Stambulo konvencija 25 straipsniu įpareigoja šalis imtis būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, kad būtų sukurti tinkami ir lengvai prieinami seksualinės prievartos aukų krizės centrai, kuriuose būtų atliekama aukų medicininė apžiūra ir teismo ekspertizė, teikiama parama po traumų ir konsultavimo paslaugos.[6] Deja, Lietuvos viešojoje erdvėje seksualinis smurtas ne tik persmelktas viktimizacija, o aukos - stigmatizuojamos, bet trūksta ir pagalbos aukoms, susidūrusioms su seksualine prievarta (neegzistuoja specializuoti krizės centrai, mažai prevencijos programų). Taip pat pagal Baudžiamąjį kodeksą seksualinis smurtas įvykdytas prieš artimą žmogų nėra traktuojamas kaip sunkinanti aplinkybė. Minėtos Stambulo konvencijos nuostatos itin reikalingos, tačiau šis dokumentas Lietuvoje vis dar nėra ratifikuotas.

Svarbu pabrėžti, kad seksualinis smurtas šeimoje privalo būti vertinamas kaip nusikalstama veika, o ne privatus šeimos reikalas. Lietuvoje šiuo metu galima pastebėti apatišką teisėsaugos, visuomenės ar net artimųjų požiūrį. Tokį požiūrį į seksualinę prievartą artimoje aplinkoje galima iliustruoti viešojoje erdvėje išreikštomis reakcijomis į neseniai įvykdytą nusikaltimą Mažeikiuose, kai moteris kreipėsi į policiją dėl fizinio sutuoktinio smurto ir išprievartavimo. Komentaruose itin dažnai kartojosi moters sudaiktinimo motyvas bei situacijos lyginimas su anekdotu, nesusipratimu. [7]

Pavyzdžiui:

Apibendrinant, dėl visuomenėje vyraujančių nuostatų ir stereotipų, seksualinį smurtą neproporcingai dažnai patiria moterys. Neretai nukentėjusios yra pačios dėl to kaltinamos, o viktimizacija gali stipriai paveikti emocinę būseną ir psichikos sveikatą. Seksualinis smurtas šeimoje yra opi problema ir didelė smurto artimoje aplinkoje dalis apie kurią kalbama nepakankamai. Svarbu suvokti, kad seksualinio smurto artimoje aplinkoje atvejais moterys dažnai objektyvizuojamos, laikomos vyro nuosavybe, todėl ,,privalo” patenkinti jo poreikius. Santuokoje bei partnerystėje abu žmonės yra lygiaverčiai ir nei vienas neprivalo elgtis prieš savo valią. Be kito žmogaus sutikimo atlikti lytiniai veiksmai yra seksualinė prievarta. Tai - nusikalstama veika, todėl turi būti traktuojama kaip tokia tiek teisėsaugos, tiek visuomenės.

Informaciniai šaltiniai:

[1] Taylor, L., & Gaskin-Laniyan, N. (2007). Sexual Assault in Abusive Relationships. NIJ Journal, (256).

[2] Smurtas prieš moteris. ES masto apklausa, 2014. FRA.

[3] Quick Guide: Domestic Violence and Sexual Abuse, 2018. NCADV.

[4] LR Baudžiamasis kodeksas.

[5] Marital rape, EIGE.

[6] Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, 2011 m.

[7] Komentarai viešojoje erdvėje: https://www.delfi.lt/news/daily/crime/kraupus-ivykis-mazeikiuose-pranesama-kad-vyras-iszagino-savo-sutuoktine.d?id=88567033; https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/kriminalai/2021/10/31/news/21-metu-mazeikiete-namuose-kencia-pragara-po-sutuoktinio-smugiu-teige-buvusi-iszaginta-21251760/comments/