Psichikos sveikatos svarba. Pokalbis su „Instagram“ paskyros „streso.kontrole“ įkūrėja Gabriele Smilgine

Gera emocinė būsena yra būtina kiekvienam žmogui. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos: „Psichikos sveikata – tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį.” [1] Atitinkamai, gera psichologinė savijauta lemia žmogaus gyvenimo kokybę, veikia asmeninį, socialinį ir profesinį gyvenimą. Apie tai, kodėl svarbu rūpintis psichikos sveikata ir kaip tai padaryti, kalbamės su socialinio tinklo „Instagram“ paskyros „streso.kontrole“ įkūrėja Gabriele Smilgine. Šioje paskyroje gydytoja dalinasi aktualia informacija, siekiant pasirūpinti savo psichikos sveikata.

Psichikos sveikatos svarba

Gydytoja pažymi, kad psichikos sveikata yra tarsi žmogaus pamatas, todėl neretai fiziniai negalavimai yra susiję su neįsisąmonintais jausmais ar stipriais išgyvenimais, veikiančiais žmogų: „Psichikos sveikata yra tarsi pamatas, ant ko viskas pastatyta. Mes visi galime rasti pavyzdžių, kaip žmonės, turėdami fizinio kūno negalavimus, vis tiek gyvena gyvenimą, juo džiaugiasi ir dar įkvepia kitus. Ir lygiai taip pat mes galime matyti pavyzdžius, kaip keičiasi žmogaus kūnas priklausomai nuo psichikos būsenos. Kiek žmonių skundžiasi įvairiais fiziniais negalavimais ar skausmais be priežasties, kai iš tiesų tai gali būti paprasčiausiai neįsisąmoninti jausmai, skausmingi išgyvenimai, kurie sėkmingai „sėdi“ to žmogaus kūne.“

Specialistė teigia, kad daugelis sunkumų, darančių įtaką žmogaus gyvenimui, susiformavo dar vaikystėje: „Nuo mano vidaus, nuo mano mąstymo priklauso mano sprendimai, atsakomybės jausmas, savojo gyvenimo kūrimas, netgi supanti aplinka. Juk kaip lengvai mes savo skaudulius galime, norėdami to ar ne, perduoti aplinkai, savo vaikams, partneriui. Kai dar dirbau Lietuvoje psichiatrijos gydytoja-rezidente, matydavau nemažai tėvų, vedančių vaikus pas psichiatrą „kad pataisytų elgesį“, kai iš tikrųjų pirmoje eilėje reikia tėvams „taisyti“ savo vidų. Šeimai būtų daug lengviau, jei suaugę jos nariai mokėtų prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir kreiptųsi pagalbos į specialistą, kuris padėtų įveikti sunkumus, trukdančius gyventi šiandien, kur didžioji dalis tų sunkumų susiformavo jau suaugusių žmonių vaikystėje.“

Rūpinimasis savo psichikos sveikata

Siekiant pasirūpinti savo psichikos sveikata labai svarbu prisiminti, kad rūpintis savimi reikia kiekvieną dieną. Gydytoja pastebi, kad neretai iš savo pacientų išgirsta klaidingą požiūrį, jog rūpintis savo emocine būsena yra savanaudiška: „Dažnai girdžiu iš pacientų, jog rūpintis savimi yra savanaudiška, egoistiška. Tokie pasakymai [rūpintis savimi yra egoistiška ir savanaudiška – aut. past] iš tiesų yra klaidingas formavimas vaikystėje. Vaikas niekada nesugalvos pats, jog pailsėti ar pasakyti „ne“ yra netinkama, jeigu neišgirs iš artimųjų tokių frazių kaip „Koks tu tinginys, geriau eitum dirbt“ ar „Kaip tu taip gali, o kaip aš?“. Savanaudiška yra manipuliuoti kitais patenkinant savo pačio poreikius per gėdos, kaltės jausmus. Mokėti pasirūpinti savimi yra svarbus ir reikalingas dalykas, užtikrinantis sveikatą. Kartais mums tikrai reikia daugiau paplušėti besiruošiant egzaminui ar naujame darbe, turint mažų vaikų, tačiau nuolatos apleisti save vardan kitų yra trauminės patirties simptomai.“

G. Smilginė teigia, kad siekiant pasirūpinti savo psichikos sveikata yra svarbūs net ir maži dalykai, pvz.: tvarka namuose, tinkamas poilsis, judėjimas bei vidinis dialogas reflektuojant savo būseną. Todėl svarbu tinkamai suformuota kasdienė rutina: „Dažnai žmonės pamiršta, atrodo, tokį paprastą dalyką – tvarką namuose. Palaikyti savo psichikos gerovę galiu kasdien išpildydamas mažą pažadą sau, palaikydamas tvarką namie, laikydamasis darbo-poilsio režimo, miego higienos. Svarbu nuolat su savimi vesti dialogą – kas aš esu, kokie mano tikslai, kokios mano vertybės, koks mano santykis su realybe, ar ieškau gyvenime prasmės. Judėjimas, buvimas gamtoje, subalansuota mityba stengiantis suvalgyti per dieną reikalingų baltymų kiekį, mažinant cukraus vartojimą – gali stipriai pagerinti psichikos būklę. Ir žinoma – laiku kreiptis į specialistą, nelaukti, neužleisti būklės.“

Specialistė pažymi, kad rūpinantis savimi ypač svarbu nesusitapatinti su psichikos sutrikimu, kadangi žmogus niekada netampa savo liga: „Norėčiau pridurti, kad ir kaip svarbu rūpintis savo psichikos sveikata, taip pat svarbu jos ir nesuabsoliutinti, neidentifikuoti savęs su liga, nesusitapatinti su ja. „Aš“ nesu mano liga, jei sergu, tai ligą turi kažkokia mano dalis. Taip, gydyti reikia visą organizmą, nes žmogus nedalomas, tačiau dėl to aš netampu savo liga.“ Gydytoja teigia, kad nuolatinis dialogas su savimi gali padėti stebėti savo emocinę būseną bei jos pakitimus: „Nepamiršti auksinės taisyklės – mano vidinis pasaulis atsispindi mano išorėje (aplinkoje): kai nesutinka išorė su vidumi, gali kilti įvairūs negalavimai. Nuolatinis dialogas su savimi gali padėti išlaikyti balansą: kur aš einu, kokie žmonės mane supa, kaip aš leidžiu savo laiką, kas man svarbu, kokią žinutę noriu perduoti pasauliui.“

Pagalba kitam

Svarbu atkreipti dėmesį į artimųjų, šalia esančių žmonių emocinę būseną. Gydytoja pastebi, kad vienas iš paprasčiausių pagalbos kitam būdų yra pokalbis: „Tiesiog – pasikalbėti. Paklausti, kas su juo vyksta, ką vis dėlto išgyvena, paklausti apie fizinę būklę. Pažadinti jo smalsumą ir suteikti realybės pojūtį – gal visgi su manimi kažkas vyksta? Aš jau antrą ar trečią mėnesį bendrauju mažiau su draugais, prastai miegu, neturiu jėgų veiklai, vadinasi čia daugiau nei „blogas oras“. Kartais gali atrodyti, jog nuovargis yra dėl fizinio kūno negalavimo (taip irgi gali būti), bet reikia nepamiršti, jog gali slėptis ir psichikos negalavimai – depresija, perdegimo sindromas, kitos ligos. Dėl to svarbu prisiminti, jog žmogus yra visuma, yra nedalomas, jei serga protas – tai atsilieps ir kūnui, ir atvirkščiai.“

G. Smilginė pabrėžia, kad svarbu nevengti savižudybės temos tuomet, kai jaučiamas susirūpinimas dėl artimo žmogaus psichikos sveikatos: „Jei artimasis kelias savaites ar daugiau jaučiasi prislėgtas, be energijos ar motyvacijos (ar bet kokioje kitoje situacijoje, kur jums neramu), svarbu tiesiogiai paklausti apie savižudybę, nevyniojant žodžių į vatą. Klaidinga nuomonė, jog tiesioginis klausimas „paskatins blogas mintis“. Blogas mintis paskatinti gali tik nekalbėjimas apie jas. Žmogus, kuris iš tiesų negalvoja apie savižudybę, apie ją ir nepagalvos. O žmogui, turinčiam tokių minčių ar ketinimų jūsų tiesus klausimas gali padėti atsiverti ir apie tai kalbėtis.“

„Jausmas, jog aš galiu būti suprastas, išgirstas ir matomas, suartina. Taip pat aplinką gali nuteikti ir mano pačio pavyzdys – kaip aš pats jaučiuosi kalbėdamas apie psichikos sveikatą, ar dalinuosi savo patirtimi, įžvalgomis.“ – pažymi specialistė. G. Smilginė pabrėžia, kad pokalbio metu labai svarbu atsižvelgti į kito žmogaus poreikius: „Tiesiogiai paklausti to žmogaus, kokios jam pagalbos reikia, kaip jis šiandien jaučiasi, kuo jūs galite jam padėti, gal tik išklausyti, o gal kartu drauge nuvykti pas specialistą.“ Rūpinimasis savo psichikos sveikata yra kasdienis procesas. Būtina atkreipti dėmesį į savo bei artimų žmonių emocinės būklės pakitinimus, o pajutus pagalbos poreikį, nedelsti ir kreiptis į psichologinę pagalbą teikiančius specialistus ir/ar emocinės paramos linijas.

Su G. Smilginės „Instagram” paskyra galite susipažinti čia: https://www.instagram.com/streso.kontrole/ Informaciją apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą galite rasti čia: https://pagalbasau.lt/

Straipsnis yra Anykščių rajono savivaldybės finansuojamo projekto, „Psichikos sveikatos stiprinimas, savižudybių ir smurto prevencija Anykščių rajone“, dalis.

Šaltiniai:

[1] Arūnas Germanavičius. Kas yra visuomenės psichikos sveikata ir kokia ji yra Lietuvoje? Prieiga per internetą: https://epilietis.lrv.lt/uploads/epilietis/documents/files/A_Germanavi%C4%8Dius_Visuomen%C4%97s_psichikos_sveikata.pdf

[2] Češulis, M. (2009). Žmonių, sergančių psichikos ligomis, stigmatizavimas ir etiniai aspektai darbo santykių kontekste.