Pozityvios tėvystės svarba

Pozityvi tėvystė yra požiūris į vaikų auklėjimą, grįstas pagarba, empatija ir nesmurtine komunikacija [1]. Vienas iš pagrindinių principų yra auklėjimas be smurto: mušimo, pliaukštelėjimų, grasinimų, gąsdinimų, žeminimo ir kt. Akcentuojamos lanksčios taisyklės ir susitarimai šeimoje, kurie keičiasi priklausomai nuo vaiko amžiaus (pvz.: skirtingas miego laikas, kai vaikui 7 ir 12 metų). Taip pat stengiamasi vaiką auklėti drąsinant, skatinant ir stiprinant pasitikėjimą savimi. Pozityvios tėvystės modelis pasižymi tuo, kad vaikai itin daug mokosi iš pačių tėvų (globėjų) ir kopijuoja matomą elgesį. Todėl tėvai savo pavyzdžiu turėtų skatinti pagarbą, supratimą ir empatiją kitiems.

Nesmurtinė komunikacija

Vienas pagrindinių pozityvios tėvystės įrankių yra nesmurtinė komunikacija – bendravimas ir konfliktų sprendimas be jokio smurto, remiantis pagarba, empatija, vienas kito supratimu bei pasitelkus aktyvaus klausymosi įgūdžius. Šio metodo pagrindiniai principai yra atpažinti savo ir kito asmens poreikius bei lūkesčius. Tuomet kartu ieškoti sprendimo būdų, kuriais būtų atliepiami kiekvieno poreikiai ir jausmai [2].

Lektorė ir nesmurtinės komunikacijos praktikė Enrika Benevičienė dalinasi, kad nesmurtinė komunikacija yra vienas iš būdų suartėti su kitu žmogumi ir atrasti praturtinantį tarpusavio ryšį [3]. Šis santykis yra formuojamas ir kuriamas dalinantis savo lūkesčiais, juos išsakant kaip prašymus bei išgirstant tai, kas kitam žmogui yra svarbu konkrečiame atvejyje. Kalbantis ir empatiškai bendraujant yra randamas situacijos sprendimo būdas, tinkantis abiems, todėl sukurtas santykis yra tvirtas ir lygiavertis.

Empatiškas ir pagarbus bendravimas šeimoje

Naudojant nesmurtinę komunikaciją remiamasi empatišku bendravimu, todėl šis modelis itin svarbus auginant vaikus. Specialistė pateikia kasdienį pavyzdį, kuomet pamačius netvarkingą vaiko kambarį gali sukilti pyktis, nusivylimas ir noras, kad aplinka būtų greitai sutvarkyta. Specialistė iškart pabrėžia, kad šioje situacijoje yra tėvų (globėjų) ir vaiko poreikiai, kurie turi būti išgirsti bei atliepti. Tėvų (globėjų) jausmai gali būti susiję su siekiu rodyti tinkamą pavyzdį, tačiau labai svarbu išgirsti ir pačio vaiko lūkesčius, susijusius su tvarka kambaryje: galbūt norima tvarkytis kartu, pirmiau pabaigti pradėtą darbą, tvarkytis vienam(-ai), kt. Panašioje situacijoje pajutus itin stiprias emocijas, E. Benevičienė rekomenduoja leisti sau atsitraukti, susikaupti, tuomet išgirsti vaiko poziciją. Nesmurtinės komunikacijos metodą galima pritaikyti ne tik vaikų auklėjime, bet ir kitose gyvenimo situacijose: tarpusavio santykiuose, darbinėje aplinkoje, bendraujant su draugais, kaimynais, kolegomis ir kt.

Pozityvios tėvystės metode taip pat akcentuojama, kad labai svarbus lygiavertis tėvų (globėjų) įsitraukimas į vaiko auginimą, todėl susitarimai tarp abiejų tėvų (globėjų) turėtų būti vienodi [1]. Pabrėžiama, kad tėtis ir mama (arba globėjai) šeimoje yra komanda. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų (globėjų) neleidžia ilgiau pažaisti prie kompiuterio, o kitas – leidžia. Formuojasi nuostata, kad vienas iš tėvų (globėjų) „geras“, o kitas – „blogas“. Remiantis pozityvios tėvystės metodu, abu tėvai (globėjai) turėtų bendrai sutarti dėl žaidimų prie kompiuterio ir kartu su vaiku formuoti bendrus susitarimus. Šis pavyzdys gali būti pritaikomas įvairiose situacijose, kuriose reikalingas bendras požiūris. Tokiu būdu yra ugdomas empatiškas, pagarbus ir nesmurtinės komunikacijos principais grįstas tarpusavio bendravimas, atsižvelgiant į visų poreikius. Pozityvios tėvystės modelis pasižymi nesmurtine komunikacija, todėl naudojant šį modelį auklėjime stiprinamas vaiko pasitikėjimas savimi, skatinama empatija, bendradarbiavimas ir atvira tarpusavio komunikacija. Pagarba savo ir kito asmens poreikiams bei jausmams yra viena iš pagrindinių lygiaverčio bendravimo dalių.

Straipsnis yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto, „Smurtas artimoje aplinkoje – kaip atpažinti ir ištrūkti“, dalis.

Šaltiniai:
[1] Kas yra pozityvi tėvystė? (2022). Prieiga per internetą:
[2] Nesmurtinė komunikacija (NVC) kaip nauja bendravimo kultūra? Prieiga per internetą:
[3] Pokalbio įrašą su apie nesmurtinę komunikaciją su lektore ir nesmurtinės komunikacijos praktike Enrika Benevičiene galite rasti mūsų „Facebook“ paskyroje: