Savižudybių prevencijos svarba: pokalbis su dr. Vaiva Klimaite

Aistė Zakarauskaitė

12/2/20223 min read

Savižudybių skaičius šalyje yra ypač didelis. Tai patvirtina LR sveikatos apsaugos ministerija, kurios duomenimis Lietuva pagal savižudybių skaičių yra pirmoji Europoje [1]. Remiantis oficialiosios statistikos portalo informacija, 2021 metais Lietuvoje nusižudė 565 asmenys [2]. Šie statistiniai duomenys indikuoja apie savižudybių prevencijos poreikį. Būtina atkreipti visuomenės dėmesį į psichikos sveikatos svarbą ir gerinti prieigą prie šios srities paslaugų. Apie savižudybių prevencijos svarbą ir būdus mažinti savižudybių mastą Lietuvoje kalbamės su psichologe ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro savižudybių prevencijos skyriaus vedėja dr. Vaiva Klimaite.

Mitai apie savižudybę

Klaidinanti ir netiksli informacija apie savižudybę yra trukdis laiku pastebėti savižudybės riziką, atpažinti rizikos ženklus ir suteikti reikiamą pagalbą. Vienas iš itin gajų mitų visuomenėje yra: „jei žmogus daug kalba apie savižudybę, jis greičiausiai to nesiims“. V. Klimaitė teigia, kad kalbėdamas apie savižudybę asmuo bando komunikuoti su šalia esančiais: „Žmogus, kuris galvoja apie savižudybę, dažniausiai vienokiu ar kitokiu būdu vis tiek apie tai komunikuoja. Gali komunikuoti netiesiogiai, bet taip pat gali komunikuoti ir tiesiogiai. Jeigu komunikuoja tiesiogiai, sako, pavyzdžiui, galvoju apie savižudybę, tai yra labai, labai rimta.“

Specialistė atkreipia dėmesį, kad neretai ši komunikacija yra laikoma manipuliavimu: „Būna, kad kartais žmonės ima galvoti, kad čia manipuliuoja, jeigu jau asmuo nori mirti, tai ir nusižudo. Čia bėda yra, kad labai lengva nuvertinti kaip manipuliavimą“. V. Klimaitė tęsia, kad tokiu būdu asmuo bando komunikuoti apie savo emocinę savijautą, galbūt nemokėdamas kitokiais būdais paprašyti pagalbos: „Iš tikrųjų, gerai besijaučiantis žmogus tokiu dalyku net nesusigalvotų manipuliuoti. Tai net jeigu ir manipuliuoja, bet manipuliuoja tokiu būdu, tai jau transliuoja apie jo prastą emocinę savijautą.“

Pašnekovė primena ir kitą visuomenėje vyraujantį mitą: „Jeigu aš tiesiai paklausiu, ar tu galvoji apie savižudybę, tai įkišiu žmogui savižudybės mintį, tada jis tikrai pradės galvot apie savižudybę“. Vilniaus miesto PSC savižudybių prevencijos skyriaus vedėja teigia, kad kalbėti apie savižudybę gali būti ypatingai sunku: „Galim pagalvoti per savo patirtis: apie tokį dalyką kalbėti nėra lengva, nėra paprasta, nes nežinom, kaip artimieji ar kiti gali sureaguoti – ar jie supras, ar išgirs, ar nenuvertins.“ Tačiau, pasak specialistės, minėtas klausimas gali suteikti tarsi leidimą pasidalinti apie savo išgyvenimus: „Tai labai padrąsina pasisakyti apie tai, jei yra galvojama apie savižudybę. O jeigu žmogus negalvoja apie savižudybę, tai jis tiesiai jums ir atsakys, kad „na man blogai, bet ne, negalvoju apie savižudybę, bet ačiū už rūpestį“. Taigi, nereikėtų vengti šio klausimo, kadangi galvojančiam apie savižudybę tai gali būti ženklas ir patvirtinimas, jog šioje aplinkoje galima pasidalinti apie savo išgyvenimus.

Savižudybių prevencija – pagalbos prieinamumas ir visuomenės informavimas

Psichologė teigia, kad vienas iš svarbių savižudybės prevencijos būdų yra psichologinės pagalbos prieinamumas: „Čia turiu minty ne tik, kad tos pagalbos būtų, jos vietų, galimybių, bet taip pat, kad ir žmonės visuomenėje žinotų, kad galima tos pagalbos eiti. Ir, kad galima tos pagalbos eiti ne tada, kai jau planuoji savižudybę, o galima jos eiti anksčiau, kad galima jos eiti taip, kaip einame, pavyzdžiui, dantų higienai. Tai nelaukiam, kol dantys iškris, einam anksčiau. Taip truputį iš anksto.“

V. Klimaitė komentuoja, kad savižudybių prevencijai svarbus yra visuomenės švietimo klausimas. Specialistė pabrėžia, kad per visuomenės švietimą mažinamas ir savižudybės stigmatizavimas: „Tai labiau būtų suvokiama ne kaip nusikaltimas ar silpnumo, stiprumo ženklas, o kaip stiprios nevilties išraiška, kada žmogus pasijunta, jog jis nebeturi kitų išeičių.“

Ką gali padaryti kiekvienas iš mūsų?

Psichologė atkreipia dėmesį, kad pirmiausia svarbu reflektuoti ir kalbėti apie sunkias situacijas. Savo vidinių išgyvenimų laikymas savyje gali būti ypatingai žalingas: „Kai užlaikom savyje arba net stengiamės nematyti, ką mes išgyvenam, tai gali ilgainiui virsti tokia didele neviltim, ir imti atrodyti, kaip tokie užsitrenkiantys spąstai, kur aš nebeturiu išeities. Tai ką mes galim padaryti prevenciškai, kiekvienas iš mūsų stengtis į tuos spąstus neužsitrenkti. Tai reiškia, kad nelaukti, kol taps absoliučiai nepakeliamai sunku, kad galėtume kreiptis pagalbos į savo artimuosius, draugus, šeimos narius.“ – tęsia specialistė.

Pasak V. Klimaitės, atsigręžimas į save ir savo emocinės būsenos stebėjimas gali padėti išvengti savižudybės rizikos: „Kuo mes jautriau reaguosim į savo savijautos pokyčius, kuo labiau apie tai susimąstysim ir kuo labiau į tai atsižvelgsim, tuo mažesnė tikimybė, kad prigyvensim iki tokių kritinių situacijų.“

Pagalba internete

Specialistė skatina su informacija apie savižudybių prevenciją susipažinti iš anksto. Tą galima padaryti ir internetu, apsilankant www.tuesi.lt bei www.pagalbasau.lt.

Straipsnis yra Anykščių rajono savivaldybės finansuojamo projekto, „Psichikos sveikatos stiprinimas, savižudybių ir smurto prevencija Anykščių rajone“, dalis.

Šaltiniai:

[1] Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. (2021). Prieiga per internetą:
[2] Oficialusis statistikos portalas. (2021). Prieiga per internetą: